Žemos palūkanų normos didins VšĮ išlaidas: įkainiai universitetams gali siekti iki 200 tūkst. eurų

Dėl susiklosčiusios situacijos pritaikius neigiamą palūkanų normą, Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai jau taiko arba planuoja taikyti mokestį už sąskaitų likutį, viršijantį nustatytą dienos lėšų ribą. Kai kuriuose iš jų ši riba siekia 1 mln. eurų. Vadinasi, dideles pinigų sumas banko sąskaitoje laikantiems juridiniams asmenims, tarp jų ir įstaigoms, gaunančioms finansavimą iš valstybės biudžeto, gali tekti mokėti nuo 30 iki 200 tūkst. eurų siekiančius metinius mokesčius.

Klausimą dėl šiuo metu bankų numatytų įkainių už indėlius, prieš kelias savaites Vyriausybės valandos metu Seime iškėlė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentarė Laima Nagienė, gavusi šalies universitetų rektorių raštą, kuriame išdėstyti jų nuogąstavimai dėl bankų įkainių. Pasak politikės, komercinių bankų metiniai įkainiai, galintys siekti 0,6 proc., bus pradėti taikyti nuo naujų metų.

„Jeigu turi daugiau nei 1 mln. eurų sąskaitoje, tokiu atveju mokės nuo 0,5 - 0,6 proc. palūkanų už viršijančią sumą. Aukštosios mokyklos, universitetai, kurie yra dalinai išlaikomi iš valstybės biudžeto, viešosios įstaigos, ligonių kasos, sąskaitoje kai kuriomis dienomis turės daugiau nei milijoną, tai tokiu atveju mokės palūkanas. Taip planuojama apmokestinti nuo naujų metų“, – Eltai teigė L. Nagienė.

„Anksčiau būdavo, kad už laikymą mokėdavo patys bankai, o dabar atvirkščiai, jeigu yra pinigai, vadinasi, turi susimokėti žmogus, jeigu toje sąskaitoje bus pinigų“, – stebėjosi ji.

Parlamentarė akcentuoja, kad tokių lėšų iš valstybės gaunančių įstaigų, kaip universitetų sąskaitose nuolatos yra laikomos didelės pinigų sumos jų veiklos finansavimui.

„Universitetai visada turės ir 2-3 mln. sąskaitoje. kai reikia darbo užmokestį mokėti. Sakoma, kad kai kuriems universitetams per metus susidarys nuo 30 iki 200 tūkst. mokesčiai", – tvirtino L. Nagienė.

Bankų asociacija: situacija susiklostė dėl neigiamų palūkanų normų

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė aiškina, kad šalies komerciniai bankai įkainius už terminuotų indėlių palūkanas ėmė taikyti dėl ECB jau kurį laiką taikomų žemų palūkanų normų politikos, kuri lėmė, jog trumpojo laikotarpio palūkanų normos finansų rinkoje yra neigiamos. Tai, pasak jos, neišvengiamai turi įtakos ir klientų mokamoms paskolų palūkanoms, ir terminuotųjų indėlių palūkanoms.

„Susiklosčiusi situacija yra palanki gyventojams, kurie turi paskolą ar planuoja skolintis, nes bankui mokamos palūkanos bus žemos. Kita vertus, užsidirbti iš pinigų laikymo indėliais tampa sudėtinga. Be to, nuolat augantys indėliai tampa papildoma našta bankams, mat lėšos, laikomos centriniame banke likvidumo valdymo tikslais, yra apmokestinamos neigiamų palūkanų dydžiu“, – Eltai teigė E. Čipkutė.

Vadinasi, pagal šiuo metu susiklosčiusią situaciją pasiskolinusiems asmenims palūkanos iš esmės yra kredituojamos, o savo pinigus banke laikantys asmenys yra skatinami juos investuoti.

„Tuo metu, kai centrinių bankų palūkanos yra teigiamos, bankai gali mokėti teigiamas indėlių palūkanas. Esant neigiamoms palūkanų normoms, makroekonomine politika siekiama sukurti paskatas gyventojams pasyviai nelaikyti pinigų, o juos įdarbinti ekonomikoje per kaštus bankams, kuriuos šie turėtų perkelti indėlininkams. Tačiau bankai šių sąnaudų indėlininkams neperkelia ir jas prisiima sau“, – tvirtino LBA vadovė.

Ji pabrėžė, kad Lietuvoje veikiantys bankai savo kainodarą nustato individualiai, todėl kiekvieno banko taikomų įkainių ji nekomentavo. Tačiau kartu E. Čipkutė akcentavo, kad panaši situacija yra susiklosčiusi visų Europos valstybių rinkoje. Taip pat ji pabrėžė, kad tokia kainodara yra taikoma visiems klientams, o ne vien viešosioms įstaigoms.

„Nuo 2015 metų Europoje stebima bendra tendencija – bankai pradeda taikyti mokestį už stambių indėlių laikymą sąskaitose. Apibendrinti situaciją, siejant šią praktiką su konkrečių ūkio šakų juridiniais asmenimis ir panašiai, nėra tikslu, mat rinkos dalyvių praktika dėl sąskaitoje esančių lėšų apmokestinimo metodikos gali skirtis, o klientus apie pokyčius jie informuoja asmeniškai“, – tikino bankų atstovė.

Siūlo atsidaryti valstybės iždo sąskaitą

Vis tik LBA prezidentė viešosioms įstaigoms, kurias tokia bankų kainodara galėtų itin paveikti, pasiūlė pasinaudoti valstybės iždo sąskaitomis, užuot laikius pinigus komercinio banko sąskaitoje.

„Suprasdami nuogąstavimus dėl galimos stambių indėlių apmokestinimo reikšmės konkretiems juridiniams asmenims dėl jų veiklos pobūdžio ar finansavimo ypatybių, atkreiptume dėmesį į kai kurių užsienio valstybių jau taikomą praktiką, kai biudžetinėms įstaigoms, aukštosioms mokykloms ir pan. subjektams sudaroma galimybė naudotis sąskaitomis, atidarytomis valstybės ižde. Tuomet valstybės įgaliota atsakinga institucija pati veikia kaip mokėjimo sistemos dalyvė ir finansinių paslaugų teikėja“, – sakė E. Čipkutė.