Žemės drebėjimai neišgąsdino – kas dešimtas lietuvis poilsiaus Turkijoje

I. Aukštuolytė neslėpė, kad Turkija ir toliau išlieka tarp populiariausių krypčių: „Pirminiais duomenimis, net 230 tūkst. ar daugiau keliautojų planuoja aplankyti Turkiją. Kalbame Lietuvos mastu. Vien su mumis per savaitę tik į Turkiją planuojama 20 skrydžių.“

Pirmuosius turistus jau praėjusią savaitę į Turkiją išskraidinusio kelionių organizatoriaus „Novarturo“ pardavimo vadovas Kazimieras Jarmalis pažymi, kad juntamas visiškas turistų grįžimas į ikipandeminį lygį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar įvykiai Turkijoje paveikė šio poilsio sezono kainas, keliautojų srautus?

– Didelių pokyčių nematome. Natūralu, kad įvykio pradžioje, po žemės drebėjimo jautėme didesnį susidomėjimą kitomis šalimis ir sumažėjusį Turkija. Tačiau situacijai aiškėjant, žinant, kad regionai, į kuriuos vežame, – Antalijos regionas nepaveiktas. Šiuo metu visiškai atsigavusi paklausa ir susidomėjimas. Turkija jau grįžo į ikipandeminį lygį.

– Kainas turbūt paveikė infliacija. Koks skirtumas, palyginti su praeitais metais, ikipandeminiu laiku?

– Vidutiniškai fiksuojame iki 20 proc. kelionių kainų padidėjimą. Padidėjo visų krypčių kainos. Žemės drebėjimas įtakos kainai neturėjo. Ypač žiūrint į ateitį, kainos kyla tolygiai.

„Tez Tour“ atstovė taip pat minėjo, kad stebi kylančias kainas:

– Stebime kainų augimą ne tik turizmo sektoriuje, bet ir kituose. Natūralu, kad viešbučių kainos auga dėl energinių išteklių, išaugusių maisto kainų, darbuotojų išlaikymo kainos pakilusios, palyginti su praėjusiais metais.

Vienam žmogui reikėtų planuoti apie 800 eurų ir daugiau.

– Kiek šeimai su vienu vaiku vidutiniškai savaitei kainuotų kelionė į Turkiją?

– Vienam žmogui reikėtų planuoti apie 800 eurų ir daugiau.

Seniau Turkijos viešbučiai siedavosi ir su didžiuliu turistų skaičiumi iš Rusijos. „Novaturu“ atstovas komentavo, kad ši tendencija dar nedingusi, tačiau viešbučiai orientuojasi ir į Baltijos šalis, stengiasi pritraukti Vakarų Europos turistų: „Viešbučiai kalba apie verslo diversifikaciją, kai norima

orientuotis ne į vieną rinką. Ne paslaptis, kad seniau 80 proc. kai kurių viešbučių klientų sudarydavo rusai. Dabar norima plėsti savo pasiūlą. Derisi su kitomis rinkomis – Baltijos šalimis, Vakarų Europos, buvusiomis posovietinėmis šalimis. Tendencijų pokyčiai juntami.“

I. Aukštuolytė pastebėjo, kad tarp lietuvių ypač ėmė populiarėti Graikijos kryptis, net planuojami papildomi skrydžiai, o K. Jarmalis įvardijo populiarėjančią Juodkalnijos kryptį.