- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV Ekonominio švietimo fondo prezidentas Žilvinas Šilėnas laikosi pozicijos, kad šiuo metu stebimas kainų augimas nemaža dalimi yra nulemtas per pandemiją valstybių vykdytos politikos, kai, uždarius veiklas ir sustabdžius gamybą, pinigai žmonėms vis tiek būdavo mokami kompensacijų forma. Tokia politika, ekonomisto vertinimu, lėmė tai, kad pinigų vertė itin sumažėjo, todėl dabar niekas iš tiesų tiksliai nebegali pasakyti, kokia turėtų būti vieno ar kito produkto kaina.
„Problema su rinkomis, kad dėl infliacijos, dėl augančių kainų, niekas nežino, kiek kas iš tikrųjų kainuoja. Net ir iki penktadienio buvo daug kalbų, kad viskas jau tuoj turėtų kristi, nes maždaug akcijos yra pervertintos. Bet nuo to pinigų įliejimo į ekonomiką visi yra pasimetę, nes niekas nežino, kiek kas kainuoja. Niekas nežino, kiek iš tikrųjų turi kainuoti žaliavos, kiek turi kainuoti akcijos, niekas nežino, kiek turi kainuoti faneros lakštas. Taip, yra kalbų, kad viskas čiuoš žemyn. Lygiai taip pat yra galvų, kalbančių, kad viskas kils dar aukštyn“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė Ž. Šilėnas.
Ekonominio švietimo fondo vadovas pabrėžia, kad kainų šuolis taip pat susijęs su tuo, jog pandemijos pradžioje dauguma produktų apskritai buvo ganėtinai pigūs, todėl augimas nuo santykinai žemo lygmens yra kur kas labiau pastebimas.
„Yra „atšokimas“ nuo pandeminio lygmens, kuomet viskas buvo atpigę, tap pat ir energijos ištekliai, nafta. Atsiminkime, kad nafta vienu metu artėjo prie 0 dolerių už barelį. Aišku, kad nuo to lygio yra „atšokę“. Taip ir gauname tuos metinius ar mėnesinius skaičius, kai yra „atšokusios kainos“ nuo labai žemo lygmens“, – pastebi jis.
Vis dėlto, ekonomisto požiūriu, didelę įtaką kainų šuoliui turėjo ir valstybių per pandemiją vykdyta ekonominė politika, kai sustabdžius gamybą žmonių pajamos praktiškai nesumažėjo, o tai lėmė pinigų nuvertėjimą.
„Kitas veiksnys – pinigų įliejimas į ekonomiką, kurį padarė valdžia, nes kai žmonės sėdi namie ir negamina prekių, bet jiems už tai moki pinigus, tai turi daugiau pinigų ir mažiau prekių. Tuomet prekės pradeda kainuoti daugiau. Čia yra labai paprastas dėsnis. Galima bandyti aiškinti apie ekonomikos stimuliavimą ir visus kitus dalykus, bet tai yra geležinis dėsnis, vos ne kaip gamtos dėsnis. Jeigu produktai nesukuriami, bet sukuriami pinigai, tai tie pinigai praranda vertę, prekės kainuoja daugiau“, – aiškino Ž. Šilėnas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...