Ž. Šilėnas: kainų augimas nemaža dalimi nulemtas per pandemiją valstybių vykdytos politikos

JAV Ekonominio švietimo fondo prezidentas Žilvinas Šilėnas laikosi pozicijos, kad šiuo metu stebimas kainų augimas nemaža dalimi yra nulemtas per pandemiją valstybių vykdytos politikos, kai, uždarius veiklas ir sustabdžius gamybą, pinigai žmonėms vis tiek būdavo mokami kompensacijų forma. Tokia politika, ekonomisto vertinimu, lėmė tai, kad pinigų vertė itin sumažėjo, todėl dabar niekas iš tiesų tiksliai nebegali pasakyti, kokia turėtų būti vieno ar kito produkto kaina.

„Problema su rinkomis, kad dėl infliacijos, dėl augančių kainų, niekas nežino, kiek kas iš tikrųjų kainuoja. Net ir iki penktadienio buvo daug kalbų, kad viskas jau tuoj turėtų kristi, nes maždaug akcijos yra pervertintos. Bet nuo to pinigų įliejimo į ekonomiką visi yra pasimetę, nes niekas nežino, kiek kas kainuoja. Niekas nežino, kiek iš tikrųjų turi kainuoti žaliavos, kiek turi kainuoti akcijos, niekas nežino, kiek turi kainuoti faneros lakštas. Taip, yra kalbų, kad viskas čiuoš žemyn. Lygiai taip pat yra galvų, kalbančių, kad viskas kils dar aukštyn“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė Ž. Šilėnas.

Ekonominio švietimo fondo vadovas pabrėžia, kad kainų šuolis taip pat susijęs su tuo, jog pandemijos pradžioje dauguma produktų apskritai buvo ganėtinai pigūs, todėl augimas nuo santykinai žemo lygmens yra kur kas labiau pastebimas.

„Yra „atšokimas“ nuo pandeminio lygmens, kuomet viskas buvo atpigę, tap pat ir energijos ištekliai, nafta. Atsiminkime, kad nafta vienu metu artėjo prie 0 dolerių už barelį. Aišku, kad nuo to lygio yra „atšokę“. Taip ir gauname tuos metinius ar mėnesinius skaičius, kai yra „atšokusios kainos“ nuo labai žemo lygmens“, – pastebi jis.

Vis dėlto, ekonomisto požiūriu, didelę įtaką kainų šuoliui turėjo ir valstybių per pandemiją vykdyta ekonominė politika, kai sustabdžius gamybą žmonių pajamos praktiškai nesumažėjo, o tai lėmė pinigų nuvertėjimą.

„Kitas veiksnys – pinigų įliejimas į ekonomiką, kurį padarė valdžia, nes kai žmonės sėdi namie ir negamina prekių, bet jiems už tai moki pinigus, tai turi daugiau pinigų ir mažiau prekių. Tuomet prekės pradeda kainuoti daugiau. Čia yra labai paprastas dėsnis. Galima bandyti aiškinti apie ekonomikos stimuliavimą ir visus kitus dalykus, bet tai yra geležinis dėsnis, vos ne kaip gamtos dėsnis. Jeigu produktai nesukuriami, bet sukuriami pinigai, tai tie pinigai praranda vertę, prekės kainuoja daugiau“, – aiškino Ž. Šilėnas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių