- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pinganti energetika toliau mažins prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje, o tie, kurie turi pinigų, jausis taip, lyg jų turėtų daugiau. Gyvenimas nebūtinai dabar yra toks blogas, nepaisant ekonominės recesijos, kuri jaučiama vis labiau ir labiau, praneša LNK.
„Šiandieninę situaciją aš apibūdinčiau „K“ raidės formos ekonomine recesija. „K“ raidė – kam krizė, kam ne, tai ir yra tas pasakymas. Tą „K“ raidę turim nuo 2020 metų, nuo pandemijos, kada dalies sektorių perspektyvos buvo labai sudėtingos, didžiulis neapibrėžtumas, ypatingai – paslaugų sektoriuje. Tačiau pramonės sektoriuje, ypatingai – baldų pramonės, tai buvo aukso amžius, nes energetika buvo pigi, darbuotojų buvo daug, paklausa buvo didžiulė, nes žmonės sėdėjo namuose.
O kai žmonės sėdi namuose, tai pagalvoja, gal reikia pakeisti vieną ar kitą baldą. Taip pat ir statybų sektoriuje – 2021-2022 metai buvo aukso amžiaus. Pramonei buvo geri metai, transportui buvo labai geri metai, o IT paslaugų sektoriui buvo labai geri metai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau kitiems sektoriams nebuvo tokie geri. Dabar svarstyklės sveriasi į kitą pusę. Matome, kad pramonė susiduria su eile iššūkių: energetinių išteklių šokas, kuris buvo ir vis dar yra jaučiamas. Taip pat ir žaliavų šuoliai, kurie išstabilizavo visą rinką. Yra įmonių, kurios nusipirko daug brangių žaliavų arba komponentų, ir dabar matome, kad paklausa krenta, kainos krenta arba bent jau nebekyla ir toms įmonėms yra sunkiau. Tai pramonė dabar yra ekonomikos augimą stabdantis veiksnys, tačiau yra eilė kitų sektorių, pavyzdžiui, laisvalaikio paslaugų sektoriai, kurie gyvena vis dar gerai“, – akcentavo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
– Kiek poveikis pramonei, kiek kritimas pramonėje paveiks ir visą kitą, ypač viduriniąją klasę, kuri suvartoja Lietuvoje daugiau?
– Priklausys nuo to, kiek didės nedarbo lygis. Čia, turbūt, yra esminis klausimas.
– Kiek didės nedarbo lygis?
– Didžioji dalis įmonių sukandusios dantis stengiasi išlaikyti darbuotojus, nes jos supranta, kad yra fundamentalus darbuotojų trūkumas. Ir jeigu jie tuos darbuotojus atleis, jie vėliau jų nesusigaudys. Tai įmonės stengiasi juos išlaikyti. Bet, žinoma, atleidimų yra, jų šiek tiek daugėja. Nedarbo lygis taip pat šiek tiek didėja, bet jis dar nėra toks masinis, kad nugramzdintų Lietuvą į gilesnę, didesnę recesiją.
– Jūsų prognoze: koks gali būti nedarbo lygis ir kada tai gali jau tapti problema?
– Manyčiau, paaugti gali vienu, dviem procentiniais punktais nuo dabartinio pakankamai žemo lygio. Tai būtų labai švelnus nusileidimas, o ekonomikos krize to dar nepavadinčiau.
– Dalis žmonių turi paskolų ir statistika rodo, kad 40 proc. susiduria su sunkumais, arba jaučia, kad jiems sunkiau apmokėti tas paskolas, kurias yra pasiėmę. Ar atpigęs benzinas ir atpigę kai kurie produktai gali kompensuoti išaugusias palūkanas?
Reiktų tikėtis, kad ji tęsis nepilnus metus ir metų pabaigoje mes matysime kažkokią šviesą tunelio gale.
– Kažkiek gali, nes sumažėja bendras spaudimas. Didžiausias spaudimas Lietuvoje praeitais metais buvo dėl sparčiai pakilusios infliacijos. Visų pirma dėl energetinių kainų, o vėliau – dėl maisto kainų. Dabar, sakykim, tai bangai atslūgstant, be abejo, lieka išaugusios palūkanų normos, kol kas tokio masinio iššūkio mes nematome. Tarkim, neveiksnių pasiūlų dalis yra pakankamai nedidelė.
– Ar ji didėja?
– Didėja, bet labai labai nežymiai. Tie asmenys, kurie būsto paskolą pasiėmė 2018-2019 metais, o ne 2020 metais, didesnio spaudimo nejaučia. Tuomet ir kainos buvo mažesnės, ir jie jaučiasi finansiškai turintys didesnę laisvę, nes jeigu ką, jie gali dabar parduoti tą būstą ir dar pakankamai nemažai uždirbti.
– Kiek ši krizė tęsis?
– Reiktų tikėtis, kad ji tęsis nepilnus metus ir metų pabaigoje mes matysime kažkokią šviesą tunelio gale, bet, be abejo, kaip ir dažniausiai nutinka, gali būti įvairių scenarijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
P. Bosekas kitų metų vasarą paliks „Luminor“ vadovo pareigas
Baltijos šalių banko „Luminor“ vadovas Peteris Bosekas (Pyteris Bosekas) nuo kitų metų vasaros paliks esamas pareigas ir grįš į Austriją tapti naujuoju „Erste Group Bank“ generaliniu direktoriumi, trečiadienį vakar...
-
I. Šimonytė: 2024 metų valstybės biudžetas – saiko biudžetas3
Vyriausybei ketvirtadienį rengiantis svarstyti 2024-ųjų valstybės biudžeto projektą premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jame daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai...
-
Prezidentas siūlo numatyti galimybę iš pensijų fondų pasiimti dalį lėšų3
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui siūlo tobulinti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš pensijų fondų išsiimti dalį lėšų. ...
-
Interneto tinklalapis – norintiems pranešti apie pažeidimus darbo vietoje1
Norint paskatinti pranešti apie pažeidimus darbo vietoje, pradeda veikti tam skirtas interneto tinklalapis, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra. ...
-
Šilumos tiekėjų atstovas: šildymas ne visur bus 20 proc. pigesnis
Institucijoms prognozuojant iki penktadalio pigesnį būsimą šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad šildymas ne visoje Lietuvoje bus 20 proc. pigesnis. ...
-
Premjerė: biudžeto deficitas 2024-aisiais augs, bet atitiks europines taisykles1
Valdžios sektoriaus deficitas kitąmet didės, tačiau atitiks europines taisykles, numatančias 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficito ribą, interviu BNS paskelbė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. ...
-
Dėl smarkaus vėjo elektros neturi beveik 4 tūkst. vartotojų: daugiausia – Vilniaus regione3
Dėl trečiadienio naktį šalyje praūžusio stipraus vėjo 13 val. elektros dar neturėjo beveik 4 tūkst. vartotojų, daugiausiai jų – Vilniaus regione, BNS pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Vyriausybė pritarė, kad statybos leidimai būtų išduodami greičiau
Vyriausybė trečiadienį pritarė Statybos įstatymo ir dar 12-kos teisės aktų pataisų paketui, kuriuo siūloma sutrumpinti statybos leidimo išdavimo procesą. Tam dar turės pritarti Seimas. ...
-
Vyriausybė – už idėją nenaudoti 1–2 centų monetų, bet projektą siūlo tobulinti5
Seimui svarstant Lietuvos banko (LB) iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą bei atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, Vyriausybė tam pritaria, bet siūlo projektą tobulinti. Tokia jos išvada bu...
-
Verslas kritikuoja sprendimą nebeskirti 41 mln. eurų paramos įmonių elektromobiliams2
Susisiekimo ministerijai verslui pažadėtą 41 mln. eurų paramą elektromobiliams įsigyti nusprendus skirti viešosios infrastruktūros finansavimui, kai kurie politikai ir verslo atstovai kritikuoja tokį sprendimą, o verslininkai sako buvę apgauti...