- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį oficialaus vizito į Lietuvą atvykstant Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kol kas Prancūzijos ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo potencialas nėra pilnai išnaudojamas. Jis taip pat priduria, kad Lietuva yra patraukli valstybė investicijoms dėl šalyje sparčiai besivystančių FinTech ir IT sektorių.
„Prancūzija nėra viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos ar investicijų partnerių, ir visgi tas potencialas, drįsčiau teigti, nėra labai išnaudojamas. Nes visgi tiek prekių, tiek paslaugų srautai tarp Lietuvos ir Prancūzijos yra pakankamai nedideli. Gal tik išskyrus tam tikrą paslaugų eksportą, tarkime kelių krovininis transportas, turizmas. Be abejo prancūzai daugiau eksportuoja į Lietuvą, bet šiaip tie santykiai nėra labai stiprūs. Istoriškai susiklostė, kad Prancūzija yra artimiau ekonomiškai susijusi su piečiau esančiomis centrinės Rytų Europos šalimis nei su Lietuva“, – Eltai kalbėjo Ž. Mauricas.
Ekonomistas teigė, kad Prancūziją galėtų sudominti Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai besikuriančios pramonės įmonės bei vis labiau vystoma krašto apsauga.
Esminis dalykas – bendros ES rinkos principų užtikrinimas. Tiek kalbant apie Mobilumo paketą, tiek apie kitus sektorius, kur vis dar yra labai daug trukdžių, ir faktiškai tos rinkos mes vis dar neturime.
„Prancūzijos stipriosios pusės yra inžinerinė pramonė, kuri yra viena pirmaujančių visame pasaulyje. Taip pat nemažą dalį to sudaro aviacija, karinė pramonė, o kadangi Lietuvos išlaidos krašto apsaugai didėja, ir Lietuvoje praeitais metais pradėjo dygti pramonės įmonės, tai manyčiau, kad Prancūzija galėtų kažkiek pasižvalgyti ir į šiaurės pusę, ir investuoti Lietuvoje“, – sakė jis, pridurdamas, kad Lietuvos sėkmė dorojantis su koronaviruso sukelta krize kelia šalies patrauklumą.
„Dabar, ypatingai po šios krizės, parodėme, kad Lietuva, ir apskritai visas Baltijos šalių regionas, įskaitant Lenkiją, Skandinavijos šalis, yra vienas iš mažiausiai nukentėjusių regionų ir yra tikrai sparčiai besivystantis. Manau, kad šio regiono patrauklumas auga tiesiog kasmet“, – pridūrė Ž. Mauricas.
Vardindamas priežastis, kodėl Lietuvos ir Prancūzijos ekonominio bendradarbiavimo potencialas nėra išvystytas, Ž. Mauricas minėjo skirtingus šalių vartojimo įpročius.
„Aišku perspektyvų yra, (...) bet stebuklų nereiktų tikėtis. Kadangi esame maža rinka, mums patiems kaip ir užtenka Skandinavų, Vokietija yra milžiniška rinka, tad nors Prancūzija yra tikrai patraukli, bet ji jau yra tolimesnės mums. Ir artima, manau, labai netaps, bent jau artimiausią dešimtmetį“, – sakė ekonomistas.
Tuo tarpu kalbėdamas apie turizmą, Ž. Mauricas tikino, kad pagrindinė traukos į Lietuvą priežastis prancūzų turistams kol kas išlieka tai, kad Lietuva daugeliui vis dar yra nepažintas kraštas.
„Manau, kad pagrindinis traukos šaltinis yra egzotika, nematytas kraštas. Vis labiau sudominame juos būdami FinTech centru, sakyčiau tapome stipriais IT vidutiniokais, arba netgi lyderiais tam tikromis prasmėmis. Dabar gal prisidės ir krizės suvaldymo sėkmės istorija, Baltarusijos įvykiai, kadangi Lietuvos įsitraukimą, vakarietiškų vertybių gynimą aktyviai nušviečia spauda. Manau, kad visi šie įvykiai didins šalies žinomumą turistams“, – kalbėjo ekonomistas.
Ž. Mauricas teigė, kad šiuo metu svarbiausia bendradarbiaujant su Prancūzija yra užtikrinti bendros ES rinkos principus ir puoselėjamas ES vertybes.
„Esminis dalykas – bendros ES rinkos principų užtikrinimas. Tiek kalbant apie Mobilumo paketą, tiek apie kitus sektorius, kur vis dar yra labai daug trukdžių, ir faktiškai tos rinkos mes vis dar neturime. Kitas dalykas yra bendradarbiavimas puoselėjant ES vertybes, t.y. teisės viršenybė, demokratija. Taip pat manau, kad gali būti paliesta krašto apsaugos stiprinimo tema, nes Lietuva padarė tikrai labai didelę pažangą per pastaruosius kelerius metus, o Prancūzija, išstojus britams, ES yra daugiausia išleidžia krašto pasaugai“, – teigė jis.
Paklaustas apie tai, kokią žinutę apie sklandesnį Lietuvos ir Prancūzijos ekonominį bendradarbiavimą Lietuva galėtų perduoti E. Macrono vizito metu, Ž. Mauricas teigė, kad reikėtų akcentuoti Lietuvos stiprybes inovatyvios pramonės ir energetikos sektoriuose.
„Manau, kad akcentuoti reikėtų tai, kad Lietuva nėra vien tiktai kažką aptarnaujanti, pavyzdžiui Skandinaviją, paslaugų rinka, bet jau pati kurianti inovatyvius produktus, įmones. Iš tiesų tas bendradarbiavimas tiek aukštų technologijų, IT, dirbtinio intelekto srityse (yra realus – ELTA). Ypatingai turint omenyje ES žaliąjį kursą, riekia nepamiršti mūsų įdirbio sumažinant energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, pereinant prie atsinaujinančios energetikos.
Taigi bendradarbiavimo galėtų ir turėtų būti daugiau būtent inovatyvios pramonės ir energetikos srityse. Tikrai manau, kad yra daug neišnaudotų galimybių ir tikrai nereikėtų mūsų traktuoti tik kaip Skandinavijos satelitų, ir būtent Vokietijos investicijos rodo, kad mes galime būti patrauklūs ir kitoms šalims“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas su pirmąja ponia Brigitte Macron Lietuvoje viešės pirmadienį ir antradienį. Mūsų šalyje Prancūzijos prezidentas su sutuoktine lankysis pirmą kartą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...