Vyrų ir moterų pajamų skirtumai: tai – iššūkis visuomenei

Vidutinės moterų pajamos antrąjį ketvirtį padidėjo 10 proc. iki 1156 eurų, o vyrų – 7,5 proc. iki 1348 eurų, praneša „Sodra“.

Pasak „Sodros“ vyriausiosios specialistės Kristinos Zitikytės, spartesnį moterų pajamų augimą galima sieti su tuo, kad sparčiau augo profesijų, kuriose dirbančių moterų dalis yra didelė, pajamos.

Pavyzdžiui, daugiausia moterų dirba parduotuvių pardavėjomis (54,2 tūkst.) ir jų pajamos didėjo 10 proc., taip pat sparčiai didėjo buhalterių (9 proc.), reklamos ir rinkodaros specialistų (10 proc.), mokytojų (13 proc.) vidutinės darbo pajamos.

„Tuos skirtumus turime, nes yra situacija, kai moterys dažniau pasirenka mažiau apmokamas profesijas. Tačiau kitas dalykas yra, kaip ir kokius skirtumus mes matytumėme, jei lygintumėm tų pačių profesijų atstovus“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė K. Zitikytė.

Vis dėlto vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas siekia 16,6 proc., nors pastaraisiais metais atotrūkis mažėjo.

Matome, kad pajamų atotrūkis daro didelę įtaką moterų pensijoms ir išmokoms.

Anot K. Zitikytės, didžiausi atlyginimų skirtumai – apie 40-70 proc. – yra tarp IT bei technologijų ir gamybos sektoriuose dirbančių vyrų ir moterų.

Tuo metu lyginant nekvalifikuotus darbus, pavyzdžiui, valytojus, kambarines, pagalbininkus, skirtumai tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio siekia vos 4-5 proc.

Taip pat, K. Zitikytė pastebi, kad reikšmingos įtakos vyrų ir moterų draudžiamųjų pajamų skirtumui turi motinystė ir šeimos narių globa – didžiausias vyrų ir moterų pajamų skirtumas pastebimas 30-39 metų amžiaus gyventojų grupėje, kai moterys dažniausiai grįžta į darbo rinką po vaikų priežiūros atostogų.

Pajamų skirtumai turi socialinių padarinių

Pasak K. Zitikytės, pajamų skirtumai tarp vyrų ir moterų sukelia iššūkių visuomenei ir turi socialinių padarinių. Pavyzdžiui, dėl skirtumo moterys gauna mažesnes socialinio draudimo išmokas, be to, didėja moterų skurdo rizika.

„Matome, kad pajamų atotrūkis daro didelę įtaką moterų pensijoms ir išmokoms. Tai didina moterų skurdo riziką“, – sakė K. Zitikytė.

Pavyzdžiui, sulaukus senatvės pensijos amžiaus vidutinė vyrų senatvės pensija turint būtinąjį stažą siekia 409 eurus ir yra penktadaliu didesnė nei moterų gaunama senatvės pensija, kuri vidutiniškai siekia 338 eurus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metais žemiau absoliučios skurdo ribos (245 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui) gyvenančių 65 metų ir vyresnio amžiaus moterų buvo 14 proc., o vyrų – 6 proc.

Be to, vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė išėjus į pensiją yra 7 metais ilgesnė nei vyrų, o tai reiškia, kad moterims ilgiau tenka verstis su mažesne pensija.

Anot K. Zitikytės, yra trys priemonės, kaip būtų galima spręsti darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų.

„Jeigu ieškotume receptų, kaip šią problemą spręsti, tai pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad svarbu formuoti visuomenės požiūrį į lygias lyčių galimybes“, – sakė K. Zitikytė

„Antra – didesnis vyrų įsitraukimas į vaiko priežiūrą. Trečia – reikiamai ir tikslingai investuoti į infrastruktūrą, tinkamą vaikų priežiūrai, šeimos narių priežiūrai. Ji yra būtina, norint toliau stebėti atotrūkio mažėjimą“, – teigė ji.