Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui: kiek didėtų minimali alga, pensijos?

Valstybės planuojamos kitų metų pajamos ir išlaidos yra panašios į šių metų faktinę situaciją, kuriai didelės įtakos turėjo koronaviruso krizė, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančiam 2021 metų valstybės biudžeto projektui ir teiks jį svarstyti Seimui.

„2021 metų biudžetas kartu su visomis europinėmis lėšomis maždaug panašaus lygio kaip šių metų faktinė situacija“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo V. Šapoka.

Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su patvirtintomis šiemet, mažės 1,3 proc. (145,369 mln. eurų) iki 11,385 mlrd. eurų, o išlaidos augs 21,2 proc. (2,712 mlrd. eurų) iki 15,49 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 4,105 mlrd. eurų – 3,3 karto (2,857 mlrd. eurų) daugiau nei patvirtinta šiemet (1,248 mlrd. eurų).

Vyriausybė nėra koregavusi 2020 metų biudžeto, todėl iš kol kas pateikiamų duomenų nesimato, kaip 2021 metų biudžetas skirsis nuo realių šių metų valstybės pajamų ir išlaidų.

2021 metų biudžetas kartu su visomis europinėmis lėšomis maždaug panašaus lygio kaip šių metų faktinė situacija.

Kitąmet valstybės biudžeto pajamos be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų siekti 9,121 mlrd. eurų, ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos – 2,264 mlrd. eurų, arba atitinkamai 4,5 proc. mažiau ir 14,2 proc. daugiau nei numatyta šiemet.

Planuojamos biudžeto mokesčių pajamos kitąmet turėtų sudaryti 8,556 mlrd. eurų, iš jų didžiąją dalį tradiciškai tikimasi surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 4,138 mlrd. eurų.

Valstybės biudžetui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis kitąmet turėtų siekti 1,845 mlrd. eurų, akcizai – 1,573 mlrd. eurų, pelno mokestis – 762,756 mln. eurų. Transporto priemonių mokesčiai biudžetą turėtų papildyti 50,856 mln. eurų, atskaitymai nuo pajamų pagal Miškų įstatymą – 24 mln. eurų, loterijų ir lošimų mokesčiai – 20,7 mln. eurų, mokesčiai už aplinkos teršimą – 14,847 mln. eurų.

Planuojamos tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių pajamos kitąmet siekia 120 mln. eurų.

Kitos valstybės biudžeto pajamos 2021 metais turėtų siekti 439,494 mln. eurų, iš jų 220,225 mln. eurų – pajamos už prekes ir paslaugas, 103,074 mln. eurų – dividendai, 53,590 mln. eurų – baudos, konfiskuoto turto ir kitų netesybų pajamos.

Sandoriai dėl materialiojo ir nematerialiojo turto, finansinio turto sumažėjimo bei finansinių įsipareigojimų prisiėmimo valstybės biudžeto pajamas kitąmet turėtų padidinti 126,359 mln. eurų.

Valstybės biudžeto asignavimai „Sodrai“ bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti 2021 metais sudarys 2,107 mlrd. eurų, iš kurių 40,709 mln. eurų – 2019 metų įsiskolinimui padengti.

Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas 2021 metais yra 4,527 mlrd. eurų, iš jų 1,141 mlrd. eurų skirta sukaupti lėšoms euroobligacijų emisijai 2022 metais išpirkti.

2021 metų valstybės biudžeto projektas parengtas 2021 metais planuojant ne didesnį kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą.

Augs minimali alga, vaiko pinigai, pensijos

Vyriausybė siūlo, kad minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet augtų nuo 607 iki 642 eurų, o vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų.

Tokie skaičiai numatyti finansų ministro Vilniaus Šapokos Vyriausybei trečiadienį pateiktame 2021 metų valstybės biudžeto projekte.

Vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams turėtų didėti nuo 100 iki 110 eurų.

Ministrų kabinetas pritarė minimalios algos didinimui 35-ais eurais, bet premjeras Saulius Skvernelis užsiminė, kad naujoji valdžia dar turės galimybę peržiūrėti šį sprendimą, jei pasikeis ūkio augimo prognozės.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Vyriausybės posėdyje prašė atidėti sprendimą dėl minimalios algos, atsižvelgiant į didelį neapibrėžtumą.

„Suprantu, kad esate pora minučių iki sprendimo, kuris turi pakankamai didelį emocinį užtaisą, norėčiau apeliuoti į jūsų išmintį, o ne spaudimą, kurį daro mitinguojantys su vėliavomis ir būgnais. Girdėjome finansų ministro pristatymą, kuriame jis minėjo, kad neapibrėžtumas didėja“, – sakė A. Romanovskis.

Tačiau premjeras pabrėžė, kad pagal įstatymą privaloma projektą dėl minimalios mėnesio algos pateikti kartu su biudžetu.

„Pagal įstatymus negalima teikti valstybės biudžeto lydinčiųjų teisės aktų neišsprendę šito klausimo, tai yra teisės norma, kurią reikėtų žinoti. Labai gaila, kad jums nepavyko susitarti Trišalės tarybos posėdyje. Tikrai tenka tik apgailestauti, bet nieko nepadarysi“, – sakė premjeras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, projekte numatyta, kad jei Finansų ministerijos ekonominės prognozės gruodį bus prastesnės nei rudenį, tuomet Trišalė taryba iki gruodžio 11 dienos turėtų pateikti naują rekomendaciją dėl minimalios algos.

Anot jo, iš naujo MMA būtų svarstoma, jei numatomas 2021 metų nedarbo lygis būtų didesnis nei 8,5 proc., o vidutinio darbo užmokesčio augimas – mažesnis nei 2 proc.

„Jei yra ženkliai neigiamesnės prognozės nei rugsėjį, kad Trišalė taryba turėtų galimybę siūlyti Vyriausybei persvarstyti šitą dydį, tokiu būdu uždedant tam tikrą saugiklį tokioje neapibrėžtoje situacijoje“, – sakė L. Kukuraitis.

Ministro teigimu, MMA padidinimas palies apie 130 tūkst. darbuotojų. Biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų yra apie 20 tūkstančių.

Anot V. Šapokos, vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų augti maždaug septyniais procentais – nuo 377 iki 404 eurų, o su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 429 eurų.

 

 

Valdžios sektoriaus deficitas

Kitais metais Lietuvoje planuojamas 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas, paskelbė biudžeto projektą pateikusi Finansų ministerija.

Finansų ministras Vilius Šapoka Vyriausybės posėdyje sakė, kad toks skirtumas tarp išlaidų ir pajamų „yra riba, kuri leidžia suvaldyti skolos augimą išvengiant netvarių ateityje skolos aptarnavimo išlaidų augimo“.

Ministro pateiktos projekcijos rodo, kad šalies skola kitąmet turėtų pasiekti 50,2 proc. BVP.

Pagal finansų ministro pristatytą planą, 2022 metais deficitas turėtų sumažėti iki 2,7 proc. BVP, o 2023 metais – iki 1,6 proc. BVP.

V. Šapoka teigė, kad numatomas vidutinio laikotarpio planas turėtų „užtikrinti pakankamai žemą paskolų finansavimo kainą“.

„Manau, kad dabartinis variantas yra optimalus, net ir lyginant su kitomis šalimis. Tai leidžia per vidutinį laikotarpį sugrįžti į Mastrichto kriterijų įgyvendinimą tiek skolos, tiek infliacijos, tiek biudžeto deficito prasme“, – kalbėjo V. Šapoka.

Šių metų valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – gali siekti 8,8 proc. BVP. Skylė biudžete susidarė dėl papildomų valdžios išlaidų, siekiant sumažinti koronaviruso krizės žalą, ir dėl sumažėjusių pajamų susitraukus ekonomikai.

Šiais metais valstybė didino išlaidas dėl koronaviruso, bet pats biudžetas peržiūrėtas nebuvo.

V. Šapoka Vyriausybės posėdyje sakė, kad kitų metų biudžetas bus panašus kaip šių metų faktinė situacija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

A

A portretas
Kas gauna minimuma pikils dar ir alga 20 euru i rankas, visiems kitiems pakils tik psd, kainos ir skola kuria dar anukai atidavines. Aciu

Tam jo

Tam jo portretas
O tai laimes pilnos kelnes dides 35eurais,o tu pagalvok,kad mokesciai brangs,maistas ir kitos paslaugos.Nusisikt ant tokio kelimo 35 eurai,10euru.Cia yra pasijuokimas is zmogaus.

ANONIMUI

ANONIMUI portretas
Jeigu žmogus visą gyvenimą dirbo ir jo atlyginimas buvo didelis ,vadinasi ir įmokos buvo didelės,tai kodėl pensijos didėja tiems ,kurie įnešė kelias dešimtis o tiems, iš kurių buvo atskaičiuotos didžiulės sumos, -jiems auga visiškai mažai.Kodėl tokia neteisybė.Matematika paprasta-kiek įnešei -tiek ir gauni pensijos.Apie tai ,jau žmonės turėtų pagalvoti vos 18 sulaukę. Kokius mokslus baigti ir kokį darbą pasirinkti. Nuo to priklausys jo atlyginimas o vėliau ir pensija.
VISI KOMENTARAI 48
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių