- Vytautas Budzinauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui leisti įmonių pavadinimus registruoti ir užsienio kalba lotyniškais rašmenimis – su raidėmis q, x ar w. Tam dar reikės Seimo pritarimo.
Įstatymų pakeitimus pasiūliusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, kad galiojantis reguliavimas neleidžia kurti pavadinimų užsienio kalba, išimtis numatyta tik su užsienio kompanijomis susijusioms bendrovėms. Dalis įmonių imasi ieškoti teisinių spragų.
„Blogoji praktika yra tokia, kad per notarus dalis tų įmonių daro. Jau dabar turime beveik 6 tūkst. juridinių asmenų, kurie turi užsiregistravę užsienio kalba lotynų abėcėlės raidėmis, bet tai yra papildomas apsunkinimas įmonėms“, – posėdyje kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak jos, dalis įmonių steigiasi Estijoje ir veikia Lietuvoje, taip apeidamos ribojimus dėl įmonių registravimo.
Tikrai manau, jog lietuvių kalbai grėsmės nebus. Mes visi ją mylime ir puoselėjame, bet svarbu turėti ir konkurencingesnę aplinką mūsų šalyje.
„Tikrai manau, jog lietuvių kalbai grėsmės nebus. Mes visi ją mylime ir puoselėjame, bet svarbu turėti ir konkurencingesnę aplinką mūsų šalyje“, – pridūrė ministrė.
Ministerija nurodo, kad Registrų centrui nuolat teikiami registruoti pavadinimai su q, x ar w raidėmis. Šiuo metu įregistruoti 5720 pavadinimų su šiomis raidėmis.
Skaičiuojama, kad iki 2019 metų buvo atmetama 10 proc. prašomų registruoti pavadinimų, todėl įmonės buvo priverstos registruotis užsienyje – taip valstybė prarado mokesčių, ekonominio potencialo.
„Plečiantis verslo interesams, lietuvių kalba sudaryti juridinių asmenų pavadinimai yra sunkiau suprantami, atpažįstami užsienyje, o tai turi įtakos verslo plėtros galimybėms užsienyje, konkurencingumui“, – teigiama Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.
Ministerijos teigimu, šiuo metu sudarant bendrovių pavadinimus lotyniškus rašmenis leidžiama naudoti 21-oje iš 27-ių ES narių, tarp jų kaimyninėse Latvijoje, Estijoje, taip pat Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje.
Įstatymų pataisos dėl įmonių pavadinimų svarstomos jau kelerius metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Registrų centras: vien tik gruodį šeimininkus pakeitė 2,6 tūkst. butų – ar NT rinka atsigauna?
Praėjusiais metais Lietuvoje įvyko 114,5 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 1,3 proc., arba 1,5 tūkst. daugiau nei 2023 metais, trečiadienį skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras. ...
-
Kainos kelia šoką: suskaičiavo, kurie maisto produktai brango labiausiai1
Kainų stebėtojai praneša, kad praėjus šventėms, maisto kainos, kaip ir įprasta, šiek tiek sumažėjo, tačiau stebina, kiek kainos augo per trejus metus. Nuo karo Ukrainoje pradžios, pigiausių prekių krepšelis brango 21 proc...
-
Skvernelio pozicija: kai suteiki monopolį ar išskirtinę teisę, tada vis tiek susimoka vartotojai1
Energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui paskelbus, kad antrasis 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje konkursas yra peržiūrimas ir gali būti sustabdytas, priklausomai nuo jo ekonominės naudos, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad ...
-
Seime – sunkus klausimas: ar atsiras priedas prie atlyginimų parlamentarams?1
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis mato poreikį peržiūrėti parlamentinių lėšų paskirtį. Todėl, pasak jo, šį klausimą ketinama svarstyti Seimo valdyboje. ...
-
Skvernelis apie pensijų kaupimą: laikas pokyčiams, žmonės to laukia1
Lietuvos bankui (LB) siūlant į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti ir darbdavius, Seimo vadovas Saulius Skvernelis sako, kad dėl to darbdaviai ir darbuotojai galėtų tartis kolektyvinėse sutartyse, kurių privačiame sektoriuje dar sudaroma mažai....
-
Vyriausybėje – „Teltonikai“ ir kitiems investuotojams svarbūs pakeitimai
Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą dideliems investuotojams dar dvejiems metams pratęsti investicijų, naujų darbo vietų sukūrimo ir darbo užmokesčio įsipareigojimų terminus. ...
-
Seimo komitetas su institucijomis bei žvalgyba aptars kritinės infrastruktūros jūroje apsaugą
Pernai galimų diversijų metu nutraukus povandeninę elektros jungtį tarp Suomijos ir Estijos, o Švedijos teritoriniuose vandenyse pažeidus du telekomunikacijų kabelius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį su institu...
-
Vyriausybės komisija artėjant išėjimui iš BRELL aptars kritinės infrastruktūros apsaugą
Artėjant vasario pradžioje numatytam Baltijos šalių pasitraukimui iš bendros elektros sistemos su Rusija ir Baltarusija (BRELL) bei tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa, vyriausybinė Nacionalinio saugumo komisija trečiadienį apta...
-
Ruginienė: darbdavių įtraukimas į pensijų kaupimą ir valstybinis fondas – svarstytini4
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) siūlymai į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, taip pat steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą yra svarstytini. ...
-
Vėdinimo sistemų gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijoje, ją žada parduoti3
Bendrovės „Amalva group“ valdoma vėdinimo įrangos gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijos mieste Riazanėje, tačiau tikina, kad jau sutarta dėl jos pardavimo, antradienį skelbia naujienų portalas „15min“. ...