Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui įmoką nuo 2027-ųjų padidinti iki 1 proc. Dabar mokėjimo ir e. pinigų įstaigos moka 0,65 proc. tarifą.
Lietuvos banko įstatymo pataisomis ją siūloma didinti nekeičiant dabartinės formulės, bet nustatant laipsnišką didinimą – 2027–2028 metais ji siektų 300 tūkst. eurų (net ir viršijus šį dydį), o nuo 2029 metų – 400 tūkst. eurų.
Tuo metu minimali įmoka būtų 5 tūkst. eurų, o ribotos veiklos licenciją turinčių e. pinigų įstaigų – 3 tūkst. eurų.
Taip pat siūloma įmokų pervedimo terminą perkelti iš gegužės 31 į liepos 15 dieną, kad LB turėtų išsamesnius ir aktualesnius duomenis apie rinką bei galėtų tiksliau planuoti priežiūros išlaidas.
Pernai LB surengus viešą konsultaciją rinkos dalyviai pageidavo stabilių įmokų.
Pasak ministerijos, priėmus pakeitimus, visi šios rinkos dalyviai proporcingai padengs priežiūros išlaidas, įmokos bus apskaičiuojamos tiksliau. Be to, efektyvesnė jų priežiūra užtikrins mažesnę riziką, kad įstaigos patirs veiklos sutrikimų, bankrotų, piktnaudžiavimo atvejų, vartotojai gaus daugiau saugumo, o kadangi mokėjimų rinka yra kritinė infrastruktūra, tai didins šalies finansinį stabilumą.
Anot projekto rengėjų, įmokos paskutinį kartą buvo keičiamos 2019 metais – nuo tada šios rinkos dalyvių skaičius smarkiai išaugo, augo ir jų pajamos iš licencinės veiklos: mokėjimo įstaigų – 5,6 karto, e. pinigų įstaigų – 11,4 karto.
Lietuvos banko įstatymo pataisos toliau bus teikiamos svarstyti Seimui.
Šiemet iš įmokos LB planuoja surinkti 19,3 mln. eurų, o išleisti rinkos priežiūrai – 24,6 mln. eurų. Pernai bankas surinko beveik 17,3 mln. eurų, o išleido 23,2 mln. eurų. Skirtumą LB padengė savo lėšomis.
Įmokas už priežiūrą centriniam bankui be mokėjimo ir e. pinigų įstaigų taip pat moka bankai, kredito įstaigos, vartojimo kreditų davėjai, draudimo bei finansų maklerių įmonės, valiutų keityklų operatoriai, sutelktinio finansavimo platformos bei kiti rinkos dalyviai.
Naujausi komentarai