„Įmonės, verslo subjektai, kurie nevykdo veiklos, negauna pajamų, negali padengti nuomos mokesčio. Siūlome koncepciją, kuri spręstų šią problemą. Pirmiausia tai padėtų užtikrinti likvidumą įmonėms, kurių veikla karantino metu apribota arba uždrausta ir padėtų įmonėms padengti fiksuotas nuomos sąnaudas ir padėtų švelninti pasekmes ekonomikai“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Nurodoma, kad šiai priemonei prireiktų 100 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Kompensacija galėtų būti teikiama už karantino galiojimo laikotarpiu ir 2 mėnesius po jo taikytą nuomos mokestį.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius siūlė ne nustatyti minimalios 30 proc. neprisidėjimo iš nuomotojo pusės ribos, o leisti susitarti tarpusavyje, „nes ir dabar praktikoje yra individualių susitarimų.“

„Dėl laikotarpio po karantino – siūlytume pasvarstyti ilgesnį, keturių mėnesių, laikotarpį, nes akivaizdu, kad verslas pamažu atsidarys, išeis iš karantino ir apyvartos lėtai, ypač prekybos sektoriuje, grįš į tas, pozicijas, kurias turėjome prieš šitą krizę“, – sakė M. Statulevičius.

Ž. Vaičiūnas sutiko, kad šiuo metu tarp nuomotojų ir nuomininkų sudaromi susitarimai, tačiau solidarumo ribos, pasak ministro, irgi turi būti apibrėžtos.

„Dėl laikotarpio – čia yra koncepcija, ji bus įgyvendinta pagal finansines galimybes. Kol kas siūlytume palikti 2 mėnesius, nes su karantino laikotarpiu iš esmės tai reikštų 3–4 mėnesius, o po to su konkretesniais teisės aktais galėsime priimti galutinį sprendimą“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Vyriausybė šį siūlymą dar turės svarstyti posėdyje.