- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais, arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.
Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc., vidutinis darbo užmokestis 2022 metais augtų maždaug 1,5 proc. punkto sparčiau nei nedidinant minimalios algos.
„Teikiame (...) kitą sumą negu buvome siūlę anksčiau diskusijai Trišalėje taryboje. Šio projekto tikslas yra padidinti minimalią mėnesio algą sparčiau negu buvo planuota, tuo būdų darbuotojų, gaunančių mažiausią darbo užmokestį, pajamos augtų“, – Ministrų kabineto pasitarime kalbėjo ministrė Monika Navickienė.
Pasak jos, atskaičius mokesčius 730 eurų MMA būtų 518 eurų „į rankas“.
Toks siūlymas teikiamas Finansų ministerijai atnaujinus ekonominės raidos prognozes.
„Todėl siūlymas būtų nuo sausio 1 dienos nustatyti 730 eurų minimalios mėnesinės algos dydį vietoj dabar nustatyto 642 eurų dydžio, ir tai būtų vienas reikšmingiausių minimalios mėnesinės algos padidėjimų per dešimtmetį“, – kalbėjo ministrė.
Pasak jos, paskutinį kartą MMA daugiausia kilo 2013 metais – 43 eurais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuotr.
„Auga imunitetą COVID-19 įgijusių žmonių skaičius, ūkinės veiklos suvaržymų beveik neliko, mažėja nedirbančiųjų ir auga darbo vietų skaičius, o ekonomistai prognozuoja spartų ekonomikos augimą“, – SADM pranešime sako ministrė.
Anot Finansų ministrės Gintarės Skaistės, nuo kitų metų pradžios didinti MMA leidžia gera padėtis šalies ūkyje, palankios prognozės kitiems metams bei geras pajamų surinkimas į valstybės biudžetą.
„Įvertinus atnaujintas ekonomines prognozes, valstybės finansines galimybes ir numatomą poveikį šalies ūkiui bei remiantis Trišalėje taryboje sutarta formule, nutarta siūlyti MMA nuo kitų metų didinti iki 730 eurų. Nesiimant šio sprendimo ir šalyje sparčiai augant visiems atlyginimams, atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančiųjų tik dar labiau išaugų. Todėl šiuo metu metu nėra priežasčių nedidinti MMA pagal sutartą formulę“, – pranešime teigė ji.
Lietuvos banko (LB) vertinimu, MMA didinimas turėtų gana juntamą poveikį vidutinio darbo užmokesčio augimui 2022 metais.
„MMA padidinimas pakelia ne tik MMA gaunančių darbuotojų pajamas, bet taip pat ir didesnį, maždaug iki 1000 eurų darbo užmokestį gaunančių asmenų pajamas. Taigi, jeigu MMA būtų padidinta 13,7 proc., šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas 2022 metais būtų maždaug 1,5 proc. punkto spartesnis, palyginti su tuo augimu, jeigu MMA nebūtų keičiamas“, – pasitarime sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi (Kunijoši).
Anot jos, padidėjusi MMA poveikio infliacijai neturėtų.
Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, tačiau M. Navickienė anksčiau šį mėnesį užsiminė, kad MMA galėtų augti ir daugiau.
Penktadienį siūlymas bus teikiamas Trišalei tarybai, o galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti spalį, kai Seimui bus teikiamas 2022 metų biudžeto projektas.
Trišalė taryba, kurią sudaro darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovai, dėl MMA didinimo bendro sutarimo nerado ir Vyriausybei pateikė skirtingas pozicijas.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos1
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai6
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...