- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas pareiškė, kad rudenį Seime bus aptariami Lietuvos politiniai ir ekonominiai santykiai su Kinija. Pasak Seimo narės Aušros Maldeikienės, komitetas yra gavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją dėl grėsmių, susijusių su Kinijos investicijomis į Lietuvą. Vytautas Bakas šios informacijos nekomentuoja.
„Kaip komiteto vadovas siūlysiu labai rimtai įtraukti į diskusijų planą, tai padarysime bendrai su Europos reikalų komitetu ar Užsienio reikalų komitetu – mūsų santykius su Kinija aptarsime. Kaip valstybė mes turime turėti supratimą apie tai, kokios yra ne tik galbūt naudos, bet ir iššūkiai su šia šalimi. Mes matome, kad JAV su ES atsargiai žiūri, girdime tokias kontraversijas“, – antradienį BNS teigė Vytautas Bakas.
Seimo Audito komiteto narė A. Maldeikienė antradienį pareiškė, kad VSD Seimo komitetui yra pateikęs dokumentą dėl ekonominių santykių su Kinija, jos investicijų į Lietuvą.
„Kiek suprantu, (...) dokumentas yra didesne dalimi susijęs ir liečia (Kinijos – BNS) investicijas į Klaipėdos uostą. Būtent uostų klausimas Europos Sąjungoje ir sukelia didžiausią įtampą, nes Kinija uostais bando apglėbti Europos Sąjungą. O čia jau yra nacionalinio saugumo klausimas“, – spaudos konferencijoje teigė A. Maldeikienė.
„Nuolat akcentuodama užsienio politinius santykius su Rusija ir jos grėsmės klausimą, Lietuva tarsi nesuvokia, kad egzistuoja ir kitas įtampos židinys – Kinija“, – pridūrė parlamentarė.
VSD nepatvirtina, ar Seimo komitetui pateikė pažymą apie galimas Kinijos grėsmes Lietuvai. Departamentas teigia nuolat teikiantis informaciją institucijoms ir aukščiausiems valstybės pareigūnams apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, tarp jų, ir apie Kiniją.
„Detaliau komentuoti negalime dėl Žvalgybos įstatymo ir žvalgybos darbo specifikos apribojimų“, – nurodoma VSD pateiktame atsakyme BNS.
Pasak V. Bako, Lietuvoje mažai diskutuojama apie santykius su Kinija.
„Ir kaip EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS) narė, kaip JAV partnerė, Lietuva – visuomenė, politikai – turi plėsti tam tikrą supratimą, kaip mes turėsime traktuoti tuos ekonominius santykius, tuos iššūkius ir galimybes“, – tvirtino komiteto vadovas.
Jo teigimu, kol kas neapsispręsta, kokia forma tos diskusijos vyks – klausymų ar kita parlamentinės kontrolės forma, pavyzdžiui, diskusija, konferencija, debatai komitetuose.
V. Bakas nekomentavo, ar komitetas yra gavęs informacijos iš valstybės institucijų apie galimas Kinijos investicijų grėsmes.
Kai kurie šalies pareigūnai baiminasi, jog komunistinė Kinija per investicijas gali įgyti svertų vidaus politikai.
Lietuvoje šiuo metu investuotojus tikrina speciali Vyriausybės komisija, galinti uždrausti jiems ateiti į šalį, jeigu jie kelia riziką nacionaliniam saugumui.
Kinijos valdoma transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų gigantė „China Merchants Group“ (CMG) prieš kelerius metus prakalbo apie galimybę per Klaipėdą gabenti krovinius. Bendrovė Baltarusijoje vysto pramonės parką „Great Stone“, o tiesiausias kelias produkcijos eksportui būtų per Klaipėdą.
Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus yra sakęs, kad CMG yra išreiškusi norą Klaipėdoje pastatyti naują konteinerių terminalą. 2016 metais ji bandė investuoti į vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltę“, tačiau sandoris nepavyko.
Statistikos departamento duomenimis, nuo 1997 metų iki praėjusių metų rugsėjo pabaigos Kinijos bendrovės Lietuvoje investavo apie 117 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą4
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...