- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas (VMI) Artūras Klerauskas sako, kad 445 įmonės išmokėjo beveik 18 mln. eurų dividendų, nors turi mokestinę nepriemoką, kurios suma yra 30,2 mln. eurų.
„Atitinkamai nustatėme, kad apie 80 įmonių, kurios yra sukaupusios daugiau kaip 220 mln. eurų mokestinę nepriemoką, tuo pačiu metu savo sąskaitose turi dideles pinigines lėšas – apie 100 mln. eurų“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė A. Klerauskas.
Jis pateikė pavyzdį, kai įmonė, vykdydama turto nuomos veiklą, naudojasi pagalba ir yra nesumokėjusi daugiau kaip 1,5 mln. eurų pelno mokesčio, tačiau piniginių lėšų likutis šių metų vasario mėnesį sąskaitose sudarė beveik 1,7 mln. eurų.
„Bendrovės akcininkams metų pabaigoje buvo sumokėta palūkanų už bendrovei suteiktas paskolas, kurių bendra suma siekia iki 3 mln. eurų. Vėlgi, naudojantis suteiktomis galimybėmis atidėti mokesčius, nuo spalio mėnesio bendrovė į biudžetą sumokėjo sumą, nesiekiančią tūkstančio eurų“, – sakė A. Klerauskas.
Kitas pavyzdys, kai įmonė, vykdydama farmacijos prekių didmeninę prekybą, kai veikla yra tęsiama, turi mokestinę nepriemoką, siekiančią pusę milijono eurų.
„Pardavimai yra sumažėję neženkliai. Metų pabaigos duomenimis, bendrovė dirbo pelningai ir gavo apie 400 tūkst. eurų pelno – 30 proc. daugiau nei 2019 metais. Metų pabaigoje bendrovė išmokėjo daugiau kaip 200 tūkst. eurų dividendų ir tuo pačiu metu prašo pagalbos iš valstybės“, – sakė A. Klerauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Akcinių bendrovių įstatyme nurodyta, jog bendrovė, per nustatytą terminą nesumokėjusi nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų.
„Įstatymas nurodo, kad akcininkas turi grąžinti įmonei dividendus, jeigu jie buvo išmokėti pažeidžiant šio įstatymo imperatyvias normas“, – sakė A. Klerauskas.
„Galima daryti išvadą, kad dividendų išmokėjimo faktas vertintinas kaip patvirtinimas, jog įmonės veikla yra stabili ir neturi finansinių sunkumų“, – pridūrė VMI viršininko pavaduotojas.
Visgi, jo teigimu, atsižvelgiant į situaciją, kurioje yra Lietuvos verslas, VMI sudarys galimybę įmonei pateikti paaiškinimus, papildomą informaciją, taip pat kokių veiksmų bus imamasi siekiant atstatyti finansinę bendrovių padėtį.
„Tik įvertinus visą informaciją, visas aplinkybes, priimsime sprendimus dėl mokesčių mokėtojų įtraukimo į pagalbos gavėjų sąrašus arba atitinkamai dėl jų išbraukimo iš esamų sąrašų“, – sakė A. Klerauskas.
Jis nurodė, kad per pandemijos laikotarpį mokesčių sumokėjimo atidėjimai pritaikyti daugiau nei 55 tūkst. mokesčių mokėtojų, tarp jų daugiau nei 26 tūkst. juridinių asmenų ir apie 29 tūkst. gyventojų
Per visą laikotarpį atidėtas daugiau kaip 752 mln. eurų mokesčių sumokėjimas į valstybės biudžetą.
„Tuo pačiu metu mokesčių mokėtojai galėjo kreiptis į VMI dėl mokestinių paskolų sutarčių sudarymo. Tokia galimybe jau pasinaudojo daugiau kaip 7 tūkst. mokesčių mokėtojų, iš jų – daugiau kaip 5 tūkst. juridiniai asmenys“, – sakė A. Klerauskas.
Jo teigimu, daugiausia mokesčių atidėta didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, apgyvendinimo, maitinimo paslaugų, transporto ir saugojimo, statybos sektoriams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus19
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...