- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai panirus į diskusijas apie pensinio amžiaus vėlinimą, pastebima kita tendencija. Vis daugiau lietuvių nelaukia pensinio amžiaus ir eina į išankstinę. Šiuo metu tokių yra beveik 7 tūkstančiai. Darbdaviai įsitikinę, kad išankstinė pensija – tragedija šalies ekonomikai ir įmonėms, pasakojama LNK reportaže.
Vilniaus viešojo transporto darbuotojai Romas, Algimantas ir Česlovas – kolegos beveik trisdešimt metų. Laikui bėgant jiems vis dažniau kyla mintis, kad galbūt laikas į išankstinę pensiją.
„Ne vieną kartą pagalvojau apie tai. Jau amžius ir reakcija nebe tokia kaip anksčiau. Kai yra daugiau kaip 60 metų, vis tiek žmogus jau kitaip jaučiasi“, – atviravo Romas.
„Turėtų būti kažkokios ribos. Manau, viešojo transporto vairuotojus, kurie kursuoja miesto sąlygomis, 60-ies jau turėtų išleisti į pensiją, nes neįmanoma“, – savo nuomonę dėstė Algimantas.
„Kyla minčių dėl tos išankstinės pensijos, bet, pirmiausiai, reikia sužinoti, kaip jie ten dalina tas pensijas: mažina ar nemažina“, – svarstė Česlovas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dar visai neseniai kilo diskusijos, gal Lietuvoje reikėtų vėlinti pensinį amžių iki 72-ejų.
„Tai yra absurdų absurdas, nesąmonė“, – piktinosi Algimantas.
Tačiau Valstybės kontrolės duomenys rodo, kad situacija atvirkštinė – lietuviai į pensiją nori eiti anksčiau. Pernai tokių žmonių buvo beveik 4,5 karto daugiau nei prieš trejus metus.
„Tai yra didelė ir regionų problema, nes dažniausiai išeina žmonės netekę darbo arba dėl sveikatos problemų“, – komentavo Valstybės kontrolės atstovė Eivida Šlamė.
Išankstinę pensiją gali gauti tik tie, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip penkeri metai ir jie jau turi darbo stažą – 35 metus. Tokių žmonių praeitų metų pabaigos duomenimis buvo septyni tūkstančiai.
Darbo rinkai tai yra tragedija. Mes netenkame darbuotojų, netenkame žmonių, vartotojų, kurie gali vartoti daugiau ir taip kurti ekonomiką.
„Sandėlių pagalbinių darbuotojų, statybos sektoriuje, taip pat vairuotojų, darbuotojų aptarnavimo srityje katastrofiškai trūksta“, – aiškino Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Tiesa, pati pensija sumažėja beveik puse procento už kiekvieną mėnesį, praleistą išankstinėje pensijoje.
„Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad net 88 proc. į išankstinę pensiją išėjusių asmenų gavo pensiją mažesnę arba skurdo rizikos ribos dydžio“, – teigė E. Šlamė.
Vis dėlto nuo 2021 metų senatvės pensija mažėja ne taip smarkiai ir tai vis didesnę dalį lietuvių paskatina apsispręsti mesti darbą.
„Jeigu žmogus sukaupęs 40 ir daugiau metų darbo stažą, jam išankstinė pensija apskritai nėra mažinama. Tad jam apsimoka išeiti“, – konstatavo E. Šlamė.
Tačiau ekonomistas pabrėžia, kad Lietuva išankstinei pensijai dar nėra pasiruošusi. Esą ankstyvas nedarbas darbuotojų trūkumo išspręsti negali.
„Problema yra ne senatvė. Problema ta, kad žmogus neturi darbo. Tai nedarbo draudimo priemonėmis ir reikia spręsti šį klausimą“, – teigė ekonomistas Teodoras Medaiskis.
Kad Lietuvos darbo rinkos problemų išankstinė pensija nesprendžia, o tik gilina, piktinasi ir darbdaviai.
„Darbo rinkai tai yra tragedija. Mes netenkame darbuotojų, netenkame žmonių, vartotojų, kurie gali vartoti daugiau ir taip kurti ekonomiką“, – teigė D. Arlauskas.
Ir autobusų vairuotojas Česlovas tikina, kad išleisti į pensiją anksčiau darbdaviai neskuba.
„Jiems vairuotojų trūksta, tad, žinoma, jie nenori, kad darbuotojai išeitų. Mūsų kolektyve yra žmonių, kurie jau seniai yra pensinio amžiaus ir dirba“, – komentavo Česlovas.
Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad nemažai žmonių, net ir sulaukę pensinio amžiaus, pasilieka dirbti. Praeitų metų lapkričio mėnesio duomenimis, tokių yra kiek daugiau nei 70 tūkstančių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...