Virtualiųjų valiutų rojuje – spragos neskaidriai veiklai

Pinigų plovimo rizika

Pasak Lietuvos banko valdybos nario Simono Krėpštos, pastaraisiais metais virtualiųjų valiutų paslaugų rinka Lietuvoje itin dinamiška ir sparčiai plėtojama. Šių paslaugų teikėjų skaičius šalyje pašoko nuo devynių 2020 m. iki 407 šių metų antrąjį ketvirtį.

„Pagal kriptoturto sektoriuje veikiančių įmonių skaičių esame tarp lyderių ES, tačiau kokybiško reguliavimo kontekste esame tarp prasčiausių, – komentavo S.Krėpšta. – Tokį didelį susidomėjimą Lietuvos rinka lėmė minimalus reguliavimas, palankios sąlygos pradėti veiklą Lietuvoje be licencijos ir sugriežtintas virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų sektoriaus reguliavimas kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje. Itin spartus sektoriaus augimas lemia ir didėjančią pinigų plovimo riziką. Pagal tarptautinių ir nacionalinių institucijų vertinimus, Lietuvoje pinigų plovimo rizika, susijusi su virtualiųjų valiutų sektoriumi, laikytina didele, todėl reikalingas ir kokybiškas reguliavimas, kuris leistų tinkamai valdyti rizikas.“

Pagal kriptoturto sektoriuje veikiančių įmonių skaičių esame tarp lyderių ES, tačiau kokybiško reguliavimo kontekste esame tarp prasčiausių.

Lietuvos banko atstovas primena, kad virtualiųjų valiutų pervedimai savo esme, keliamomis rizikomis ir techniškai skiriasi nuo įprastų lėšų pervedimų dėl būdingos tarpvalstybinės veiklos, visuotinio pasiekiamumo ir technologinių savybių. Dėl to reikalavimai, taikomi virtualiųjų valiutų sandoriams, turi būti griežtesni nei sandoriams, atliktiems įprastoje valiutos keitykloje. Vartotojai gali perkelti virtualųjį turtą per didelį skaičių virtualiųjų valiutų piniginių skirtingose šalyse daug didesniu mastu ir didesniu greičiu nei įprastų pervedimų atveju.

Siekdami neatkreipti teisėsaugos institucijų dėmesio ir išvengti sankcijų, nusikaltėliai dažnai perveda nedideles sumas. JAV finansinės žvalgybos padalinio (FinCEN) atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis įtartinos veiklos ataskaitose nurodytų lėšų pervedimų yra maži (71 proc. – iki 500, 57 proc. – iki 300 JAV dolerių). Be to, apsunkinamas tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimas – į tarptautinių finansinių sankcijų sąrašus įtraukti asmenys, siekdami jas apeiti, gali atlikti virtualiojo turto pervedimus.

Šaukštas deguto

Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru parengė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama stiprinti pinigų plovimo rizikų kriptovaliutų sektoriuje valdymą, didinti jo skaidrumą ir griežčiau reglamentuoti paslaugų teikėjų veiklos sąlygas. Vyriausybei pritarus įstatymo pakeitimams ir svarstymui persikėlus į Seimo komitetus, Lietuvos bankas primygtinai ragina atkreipti dėmesį į teisėkūros proceso metu paskutinę akimirką įtrauktą pirminio projekto priežiūros reikalavimų sušvelninimą, kuris kaip šaukštas deguto gali sugadinti medaus statinę.

Siekdamas užtikrinti veiksmingesnį virtualiųjų valiutų sektoriaus rizikų valdymą, Lietuvos bankas siūlo atsisakyti paliktos galimybės vykdyti anoniminius sandorius iki 700 eurų vertės ir pradėti tikrinti informaciją apie sandorius kaip įmanoma anksčiau. Centrinio banko manymu, būtina tikslinti dabar politikų svarstomą teisės akto projektą.

Griežčiau ir greičiau

S.Krėpštos teigimu, pradiniame įstatymo projekte buvo siūloma patikslinti kliento tapatybės nustatymo reikalavimus numatant, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai privalo nustatyti visų klientų tapatybę, prieš atlikdami visas virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę, arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą taikant nulinę eurų ribą. Kliento tapatybės nustatymo nuo 0 eurų vykdant kriptoturto pervedimus reikalavimas jau taikomas Prancūzijoje, Lichtenšteine, Pietų Korėjoje, Singapūre ir Estijoje.

„Reikalavimas virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjams tikrinti tokią informaciją šiuo metu svarstomas Europos Taryboje – jį numatoma įteisinti Reglamente dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą. Jis būtų taikomas tiesiogiai visose ES šalyse. Numatomas šio reglamento įsigaliojimas – iki 2025 m., todėl nacionalinio reguliavimo įsigaliojimas nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje nesukurs jokios pridėtinės vertės, nėra prasmingas ir neužtikrins tinkamo rizikos valdymo ir mažinimo, iki įsigalios ES reikalavimai“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys.

Informacijos tikrinimo reikalavimas jau taikomas arba planuojamas taikyti artimiausioje ateityje Japonijoje, Singapūre, Pietų Korėjoje, Malaizijoje, Indonezijoje, Filipinuose, Taivane, Honkonge, Tailande, Šveicarijoje, JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Pietų Afrikoje, Vokietijoje ir Estijoje.