„Pinigų įskaitymas ir užlaikymas. Jeigu iš kliento ateina pinigai, bankas savo nuožiūra, operuodamas tuo, kad tikrina informaciją, gali nuo savaitės iki keturių ar penkių mėnesių laikyti pas save pinigus ir neįskaityti į mūsų sąskaitą“, – stebėjosi MB „Argi“ komercijos direktorius Sigitas Andriūnas.

„Kai kurie prašo, kad atsiųstų balansus, klausia, kur bus išleisti pinigai“, – teigė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Verslininkai skundžiasi, kad sudėtingiausia tiems, kurie plečia verslo ryšius daugiausia su trečiosiomis šalimis.

„Sakartvelas, Armėnija, Turkija“, – vardijo Verslo imigrantų ir investuotojų asociacijos prezidentas Romas Stumbrys.

„Kalbame apie mūsų pinigus, ne kredito, o įmonės pinigus, kuriais negaliu naudotis, nes bankas taip nusprendė“, – piktinosi S.Andriūnas.

Vidutinės įmonės sako prarandančios konkurencingumą. Pvz., dėl užlaikytų pinigų pervedimo užtrunka prekių pristatymas. Užsienio partneriams tokie pinigų įskaitymai kelia nepasitikinėjimą įmonės finansiniu stabilumu, todėl pradeda prašyti avansų. Smulkiosios įmonės, neturinčios apyvartinių lėšų, negali atsiskaityti nei su tiekėjais, nei su darbuotojais.

„Kai klausi, kodėl neįskaitoma, bankas atsako, kad jie neprivalo aiškinti. Išeina, kad turiu naują akcininką įmonėje, kuris valdo mano įmonę“, – situacijos absurdiškumu stebėjosi S.Andriūnas.

Komerciniai bankai tikina, kad karo pradžioje procesai strigo dėl sankcijų.

„Mokėjimų patikrinimas į trečiąsias šalis, ypač jei mokėjimo grandinėje būdavo asmenų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, užtrukdavo ilgiau“, – pažymėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė

Anot asociacijos, šiuo metu problemų neturėtų būti, mat informacijos tikrinimas apribotas iki trijų savaičių.

Kai klausi, kodėl neįskaitoma, bankas atsako, kad jie neprivalo aiškinti. Išeina, kad turiu naują akcininką įmonėje, kuris valdo mano įmonę.

„Smulkusis ir vidutinis verslas dažnai kreipiasi į vieną ar du bankus ir neradę paslaugų toliau jų neieško“, – sakė E.Čipkutė.

Verslininkai, užuot bandę laimę Lietuvoje, sąskaitas atsidaro kaimyninėse valstybėse. Sako, kad taip daug paprasčiau.

„Į Baltijos šalis, kurios Rusijos kaimynės, žiūrima per didinamąjį stiklą. Mūsų finansų sistema, matyt, tapusi švenčiausia iš švenčiausių“, – komentavo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Mes kreipėmės į Lenkiją, ten atsidarėme sąskaitą greičiau, nei Lietuvoje gavome atsakymą iš lietuviško banko dėl sąskaitos atidarymo. Įkainiai mažesni, visai kitoks požiūris į klientą“, – sakė S.Andriūnas.

Smulkųjį ir vidutinį verslą piktina ir didėjantys bankų įkainiai. Anot jų, tiek Lenkijoje, tiek Baltijos šalyse įkainiai kur kas mažesni, o nuo lapkričio d. Lietuvoje jie dar didės.