Lietuvoje jau žinomas skaitmeninis žurnalas „Lamų slėnis“ neseniai ėmėsi varžytis pasaulinėse rinkose. Žinią apie kokybišką mažos šalies sukurtą produktą netrukus užsimojo paskleisti net garsiausi pasaulio tinklaraštininkai ir fotografai.

Nišą atrado pirmieji

Prieš pusantrų metų, seniai brandinę mintį ir ilgą laiką dirbę žiniasklaidoje, Eligijus ir Algė Ramanauskai nusprendė imtis avantiūros – sukurti nemokamą, tačiau aukštos kokybės internetinį žurnalą „Lamų slėnis“. Jame leidinio autoriai prakalbo apie interjero dizainą, meną, madą, maistą, trumpiau tariant, gyvenimo būdą.

Šeimos ryžtas nebuvo bevaisis – šiandien internetinį žurnalą Lietuvoje skaito apie 60 tūkst. vartotojų. Leidinio kūrėjai sakė nuo pat pradžių žinoję ir nė karto nesuabejoję, kad žurnalas bus skaitmeninis ir sieks pritraukti naujos kartos skaitytojų. Pirmąjį verslo etapą įveikę sėkmingai, Ramanauskai žengė ir į naują.

„Planšetiniams kompiuteriams, šiuo atveju kalbu apie “iPad„, pasiekus lygį, kai vartotojai gali patys kurti programėles, leidiniams atsirado nauja terpė. Nemažai leidėjų į “iPad„ perkėlė suskaitmenintas popierinių leidinių versijas, apmokestino jas ir manė, kad to užteks. Tačiau vartotojas ne kvailas. Jis intuityviai jaučia, kad skaitmeninė leidinio versija turėtų kainuoti mažiau nei popierinė. Mes nusprendėme, kad ir “iPad„ vartotojai mūsų žurnalą galės skaityti nemokamai“, – sakė E.Ramanauskas.

Sukūrė antrą produktą

Interaktyvūs, įvairias medijas siejantys leidiniai, skirti planšetiniams kompiuteriams, pašnekovo manymu, yra naujas žingsnis leidyboje. Neseniai Ramanauskai sukūrė bei pristatė interaktyvų „iPad“ žurnalą „Llamas’ valley“, skirtą tarptautinei auditorijai. Tai pirmasis lietuvių sukurtas interaktyvus žurnalas.

„Llamas’ valley“ tematika panaši į lietuviškojo „Lamų slėnio“, tačiau daugiau temų ir platesnė apimama teritorija. Be to, tarptautinis leidinys yra interaktyvus, gausus animacijos ir technologiškai sudėtingesnis. Todėl jis, kitaip nei lietuviškas, bus mokamas.

„Nusprendėme išbandyti užsienio rinkas, pažiūrėti, ką reiškia mažai komandai iš mažos šalies leisti gero turinio leidinį didelei rinkai“, – sakė jis. Atgarsiai, kaip džiaugėsi pašnekovas, buvo įspūdingi: žinia apie produktą pasklido po socialinius tinklus, ja pasidalijo garsiausi pasaulio tinklaraštininkai ir fotografai.

Tarptautinė leidinio versija, kaip pasakojo E.Ramanauskas, taiko į JAV, Didžiosios Britanijos, Skandinavijos, Olandijos ir Vokietijos rinkas. Jas kūrėjai pirmiausia pasirinko dėl kalbinių motyvų ir didelio „iPad“ pardavimo. „Galiausiai šias rinkas mes suprantame. Daugelis klausia, kodėl netaikome į Rusiją kaip didžiulę rinką, tačiau aš nesuprantu šios šalies vartotojų, jų poreikių. O juk labai svarbu plačiąja prasme kalbėti ta pačia kalba kaip ir skaitytojai“, – sakė jis.

E.Ramanauskas pripažino, kad užmojis vietos ir užsienio rinkai pasiūlyti skirtingus produktus pareikalauja dvigubai daugiau darbo. Tačiau jis pabrėžė į savo produktus žiūrįs neatmestinai: „Norime, kad, pavyzdžiui, apie ką nors leidinyje perskaitęs vartotojas galėtų nueiti į tam tikrą parduotuvę ir tai nusipirkti. Mes rašome apie tuos žmones ir tuos produktus, kurie yra šalia. Žinoma, nenorėdami atsiverti nuo pasaulio taip pat pasiūlome paskaityti ką nors įdomaus iš užsienio aktualijų.“

Paieškos truko pusmetį

Paklaustas, kodėl leidinį nuspręsta pasiūlyti nemokamai, E.Ramanauskas neslėpė eksperimentinių užmojų: „Mes norime sujaukti dabartinę skaitmeninių Lietuvos leidinių rinką. Šiuo metu jie yra analogiški popierinei versijai ir dar apmokestinti. O mes norime pritraukti daugiau skaitytojų siūlydami gerą ir nemokamą turinį. Aišku, planšetiniams kompiuteriams skirtus leidinius išleidome visai neseniai, tad apie rinkos pokyčius kalbėti dar anksti. Tačiau aš manau, kad sulauksime sėkmės.“

Pašnekovas pripažino, kad, norint įgyvendinti drąsią idėją, autoriams reikėjo ir nuolat reikia naujų investicijų. Juo labiau kad mobiliųjų technologijų rinka yra „verdanti“ – nuolat kinta – ir nepigi. Kita vertus, pašnekovas sakė pastebėjęs, jog su mobiliosiomis technologijomis susiję verslai yra patrauklūs, ir ypač šiek tiek rizikuoti mėgstantiems investuotojams.

Sukūrę pirmąjį produktą investuotojų verslininkai ėmėsi ieškoti patys ir pirmuosius rado jau po pusmečio. E.Ramanauskas pripažino, kad tai buvo labai įdomus, nors ir nelengvas, laikotarpis: „Įtikinti investuotojus, uždegti juos verslo idėja ir, žinoma, įrodyti jos pelningumą – didžiulis ir sunkus darbas. Jo mes mokomės iki šiol.“

Skaitytojus jau pripratino

Pašnekovas prisipažino, kad komandai kiekvienas leidinio numeris kol kas yra tarsi pirmasis – juos komanda kuria itin emocingai, atiduoda didelę dalį savęs. „Manau, tai, kad leidinyje labai daug emocijų, yra viena sėkmės priežasčių. Pasiūlyti emociją labai svarbu, nes mes juk parduodame nebūtiniausią prekę“, – svarstė E.Ramanauskas.

Pašnekovas džiaugėsi, kad skaitytojai atsidavimą įvertino, todėl jų skaičius nuolat auga. Jo manymu, žmonės Lietuvoje po truputį pripranta prie produkto, nors jiems dar atrodo keista, kad leidinys – nemokamas. Tačiau užsienyje auditorija, tikėtina, augs kur kas sparčiau, nes ten vartotojai naujoves perima labai greitai, be to, linkę jomis dalytis socialinėse erdvėse.

„Skaitytojų skaičius užsienio rinkose išauga milžinišku greičiu. Tačiau ten negali produkto pateikti kas pusmetį, nes visi tave pamirš – reikia nuolat siūlyti naują produktą ir kaskart vis geresnį“, – sakė jis.

Naujų vėjų įneša komanda

Pašnekovas taip pat neabejojo, kad patirtis ateina pamažu: „Visai kaip virtuvės šefas viename savo gyvenimo etape tik pjausto svogūnus, kitame – dėlioja maistą į lėkštę, kol galiausiai imasi kurti ir eksperimentuoti. Šie etapai būtini. Iškart tapti profesionalu neįmanoma. Ir, žinoma, visko sudedamoji dalis yra pats darbo procesas, kuris paprastai būna labai ilgas, emociškai sekinantis ir visiškai neapibrėžtas laike.“

E.Ramanauskas pripažino, kad kūrybiniame darbe įtampa kunkuliuoja nuolat. Galiausiai sureguliuoti visą komandą, kaip pabrėžė jis, yra didžiulis ir kur kas sudėtingesnis darbas, nei pristatyti produktą naujam sutiktam žmogui.

„Komanda yra kaip gyvas organizmas: visuomet pasipildo naujais žmonėmis, naujomis idėjomis, naujais vėjais. Todėl produktas niekada neužsistovi, jis nuolat pulsuoja, visąlaik atsinaujina“, – sakė leidinio kūrėjas.