Kurioje grandyje pakito?
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) analizė rodo, kad per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvos paukštynai paskerdė 34,23 mln. broilerių – 6,77 proc. daugiau nei prieš metus. Nepaisant augančios gamybos, vidutinė skerdenos gamintojo kaina sumažėjo iki 2,389 Eur/kg, tai yra apie 3 centais mažiau nei pernai.
Parduotuvėse procesas vyko priešinga kryptimi. Didžiuosiuose prekybos tinkluose, neįtraukiant akcijų, visas šviežias viščiukas vidutiniškai kainavo 3,71 Eur/kg – maždaug 26 centais daugiau nei prieš metus. Ketvirčiai pabrango iki 2,65 Eur/kg, o krūtinėlė – iki 6,91 Eur/kg. Brango ir turgavietėse parduodama nepadalyta šviežia vištiena – 8,37 proc., iki 6,70 Eur/kg.
Taigi skirtumas tarp skerdenos gamintojo ir viso viščiuko mažmeninės kainos išaugo nuo maždaug 1,04 iki 1,33 Eur/kg per metus.
„Nuo gamintojo iki parduotuvės lentynos prisideda produkcijos paruošimo, pakavimo, transporto, sandėliavimo, darbo, energijos ir mokesčių sąnaudos. Todėl šio 29 centų kainų skirtumo padidėjimo negalime vadinti prekybininkų pelnu. Kiek jį paaiškina augusios sąnaudos, o kiek paklausa ar importas, reikia vertinti atskirai, žiūrint į visą tiekimo grandinę“, – aiškina ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyr. ekonomistas dr. Evaldas Stankevičius.
Vienos vištienos kainos nėra
Iš tos pačios skerdenos gaunama krūtinėlė, ketvirčiai, sparneliai ir kitos dalys, tačiau jų paklausa ir kainos rinkoje kinta labai skirtingai. Pirkėjai dažniau renkasi vienas dalis nei kitas, prekybininkai jas įkainoja skirtingai, skiriasi ir importuojamos bei eksportuojamos produkcijos sudėtis. Todėl atpigusi skerdena savaime nereiškia, kad vienodai pigs ir kiekviena jos dalis.
Tai gerai iliustruoja ir matomi pokyčiai: sausį krūtinėlė vidutiniškai kainavo 6,35 Eur/kg, rugpjūtį – jau 7,43 Eur/kg, t. y. apie 17 proc. daugiau vos per aštuonis mėnesius. Tuo pačiu laikotarpiu broilerio skerdenos gamintojo kaina beveik nepasikeitė – sausį ji siekė 2,47 Eur/kg, rugpjūtį – 2,45 Eur/kg. Kitaip tariant, gamintojo produktas gali pigti, kol atskira, vartotojams patraukli skerdenos dalis tuo pačiu metu toliau brangsta.
Daugiau nereiškia pigiau?
Atrodytų logiška: jei paukštienos pagaminama daugiau, pasiūlos augimas turėtų mažinti kainą. 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos paukštienos gamyba buvo 9,02 proc. didesnė nei prieš metus, broilerių skerdenų gamyba – 11,21 proc. Tačiau mažmeninė kaina ne tik nemažėjo, bet ir augo.
Priežastis – Lietuvos vištienos rinkos negalima vertinti atskirai nuo platesnės ES rinkos. Europos Komisija prognozuoja, kad 2026 m. ES paukštienos gamyba augs 1,4 proc., tačiau paklausa – net 2,1 proc., t. y. sparčiau už pasiūlą. Tuo pat metu sausį–balandį ES paukštienos importas iš trečiųjų šalių, visų pirma Brazilijos, Tailando ir Ukrainos, padidėjo 7 proc. Lietuvoje importas pirmąjį ketvirtį buvo 14,70 proc. didesnis nei prieš metus.
Visa tai reiškia, kad vien Lietuvos gamybos augimas negali savaime nulemti pigesnės vištienos kainos – ji konkuruoja platesnėje, visos ES apimties rinkoje.
Prognozuoja būsimą gamybą
ŽŪDC atlikta 2023–2026 m. duomenų analizė atskleidė netikėtą dalyką: paprasta taisyklė, kad gamintojo kainos pokytį po vieno ar dviejų mėnesių nuosekliai atkartoja mažmeninė kaina, Lietuvos rinkoje nepasitvirtino.
„Įdomiausia tai, kas vyksta pirmiau. Įprasta manyti, kad pirmiausia pasikeičia gamintojo kaina, o parduotuvės kaina ją tiesiog vėliau pakartoja. Tačiau duomenys rodo atvirkščiai: parduotuvės kaina pasikeičia maždaug mėnesiu ar dviem anksčiau nei gamintojo kaina. Tai nereiškia, kad prekybos tinklai nustato, kiek bus mokama paukštynams. Tikėtina priežastis kitokia – parduotuvės greičiau pajunta rinkos nuotaikas: kiek žmonės perka, kiek vištienos atvežama iš užsienio, kokios kainos kaimyninėse šalyse. Gamintojo kaina prie šios informacijos prisitaiko vėliau“, – aiškina ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė.
Ko tikėtis ateityje?
Konkretaus pigimo termino šiuo metu įvardyti negalime. Norint tai suprasti, reikia stebėti ne tik gamintojo ir parduotuvės kainas, bet ir sąnaudas, importą bei kaimynines rinkas.
Platesnė, ilgalaikė perspektyva išlieka palanki vartotojams. EBPO ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) bendroje 2026–2035 m. prognozėje paukštiena išskiriama kaip sparčiausiai auganti pagrindinė mėsos kategorija pasaulyje: iki 2035 m. jos vartojimas turėtų išaugti apie 20 proc., o dėl augančio produktyvumo realios pasaulinės kainos tuo pat metu gali sumažėti maždaug tiek pat.
Tai nereiškia, kad Lietuvos parduotuvėse vištiena artimiausiu metu atpigs tokiu pat tempu – tai ilgalaikė tarptautinė tendencija, ne trumpalaikė prognozė konkrečiai rinkai.
Priešingai, vis didesnę galutinės maisto kainos dalį linkę sudaryti ne pati žaliava, o perdirbimas, logistika, darbas ir prekyba – tai reiškia, kad vartotojo mokama kaina ateityje gali tapti vis mažiau jautri vien gamintojo kainos pokyčiams.
Naujausi komentarai