- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketinama įpareigoti įsigyti daugiau generatorių, kurie padėtų gyventojams dėl gamtos stichijų nutrūkus elektros tiekimui.
„Įpareigosime ESO, kad būtų įsigytas didesnis kiekis generatorių būtent tam, kad ten, kur gyventojai yra ilgiau negu 72 valandas be elektros energijos tiekimo, kad būtų užtikrintas elektros tiekimas. Ypač tai svarbu pažeidžiamiems vartotojams“, – ketvirtadienį Seimo Mišrios narių grupės posėdyje teigė I. Žilienė.
„Manome, kad ESO galėtų turėti tokių generatorių rezervą, kuris galėtų pagelbėti“, – pridūrė viceministrė.
ESO šiuo metu turi 43 didesnio negu 15 kilovatų (kW) galingumo generatorius.
„Šiuo metu dirba 30 generatorių – didžioji dalis jį yra pajungti prie transformatorinių, kita dalis yra pervežama į kitas vietas, nes atstačius nuolatinį elektros tiekimą, jie statomi kitose vietose, kur vartotojai dar neturi elektros“, – BNS ketvirtadienį teigė ESO atstovas Justinas Petkus.
Pasak jo, generatoriai statomi ten, kur galima laikinai atstatyti elektros tiekimą bent keliems ar keliolikai vartotojų.
I. Žilienė žada, kad ministerija ESO įpareigos per dvi savaites pateikti atnaujintą avaringų vietų, kuriose yra elektros tinklai, žemėlapį, kur, viceministrės teigimu, būtų numatomos konkrečios priemonės, ką tuose ruožuose bendrovė ketina daryti.
„Gal oro linijų keitimas į kabelines linijas. Gal reikia peržiūrėti prioritetus, gal kitas linijas reikia numatyti. Taip pat bus siūloma peržiūrėti prioritetus apsaugos zonų valymui – gal reikia pasižiūrėti, kur ir kodėl medžiai krito, gal ten pradėti valymą. Valymas yra, bet gal kitos vietos turėtų būti“, – kalbėjo I. Žilienė.
Ji ESO taip pat siūlo intensyviau šalinti pavojingus medžius, esančius netoli elektros laidų.
Energetikos ministerija ketvirtadienį pranešė nurodžiusi ESO pateikti atnaujintą avaringų vietų žemėlapį.
„ESO per dvi savaites turės pateikti atnaujintą avaringų vietų žemėlapį su prioritetinėmis vietomis, kur siekiant išvengti masinių avarijų bus kabeliuojama, valomos oro linijų proskynos ar diegiami tinklo atsparumą didinantys komponentai“, – ministerijos pranešime teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak viceministrės, ESO turės pateikti planą, rodantį, kaip atskirose tinklo vietose galima būtų diegti alternatyvias technologines priemones: „Turiu galvoje atsparesnius vėtrų, snygių poveikiui tinklo komponentus“.
Ketvirtadienį 11 val. duomenimis, elektros Lietuvoje dar neturėjo daugiau negu 27 tūkst. vartotojų.
ESO vadovas Renaldas Radvila parlamentarus informavo, kad kol kas elektros tiekimas labiausiai yra sutrikęs Vilniaus regione.
„Pusė (neturinčių elektros – BNS) yra Vilniaus regione. Palyginimui, Klaipėdoje ir Alytuje esame padarinius pilnai likvidavę“, – teigė R. Radvila.
Anksčiau ESO vadovas yra sakęs, kad dėl sekmadienį ir pirmadienį siautusios audros elektros sutrikimus patyrė apie 300 tūkst. šalies elektros vartotojų.
Viceministrė: be elektros likę žmonės dėl patirtos žalos gali kreiptis į teismą
Po sekmadienį ir pirmadienį siautusios audros be elektros palikti ir nuostolių dėl to patyrę gyventojai dėl jų atlyginimo gali kreiptis į teismą, sako energetikos viceministrė.
I. Žilienė ragina netapatinti kompensacijų, priklausančių tiems gyventojams, kurie elektros neturėjo ilgiau nei tris paras, bei dėl gamtos stichijos patirtos žalos atlyginimo.
„Kompensacija tai nėra žalos atlyginimas. Žalos atlyginimas apima tai, jei žmonės patyrė papildomas išlaidas dėl generatorių pirkimo ar šaldytuve maisto produktai sugedo. Kompensacija šitų žalų neįvertina, žalas nustato teismas“, – ketvirtadienį žurnalistams po Mišrios Seimo narių grupės posėdžio teigė I. Žilienė, atsakydama į klausimą kaip gyventojams bus kompensuojama dėl audros patirta žala.
Kompensacijų dydį tvirtina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Energijos skirstymo operatorius informuos tuos gyventojus, kuriems elektros tiekimas buvo nutrauktas ilgiau nei tris paras.
Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila ketvirtadienį LRT radijui teigė, kad kompensacijos vartotojams, kuriems elektros tiekimas buvo nutrūkęs daugiau nei tris paras, bus pradėtos skaičiuoti pašalinus visus gedimus.
Pasak jo, per pusantro mėnesio bus susisiekta su visais klientais, kurie galės pretenduoti į šį kompensavimą.
ESO skaičiavimais, vidutiniškai apie 150 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį suvartojančiam vartotojui už tris be elektros praleistas paras priklausytų 35 eurų fiksuota kompensacija, papildomai mokant po 0,82 euro už kiekvieną pavėluotą valandą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas skubina perkelti šalies bitininkystei palankią ES Medaus direktyvą
Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas ragina Žemės ūkio ministeriją nelaukti 2025-ųjų gruodžio 14-osios ir greičiau parengti pataisas dėl Europos Sąjungos (ES) vadinamosios Medaus direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę. Tokiu atveju keistųsi ir g...
-
Ruošiamasi atnaujinti Antaniškių parko estradą Radviliškyje
Radviliškio rajono valdžia planuoja per dvejus metus atnaujinti buvusią Antaniškių vasaros estradą – apie 5 mln. eurų kainuosiančius darbus tikimasi pradėti šiemet. ...
-
Internete kylančių iššūkių akivaizdoje ES stiprina skaitmeninį raštingumą2
Pernai galutinai pasibaigus teismams su nekilnojamojo turto bendrove „Darnu Group“ Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ruošiasi atnaujinti prieš metus iš jos atgautą 7,26 hektaro ploto teritoriją Vilnia...
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?16
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur1
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos2
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...