- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Latvijai skaičiuojant, kad europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“ visose trijose Baltijos šalyse reikės 23–25 keleivinių traukinių, Lietuva teigia, kad jų užtektų ir vienuolikos.
Tuo metu kartu su Latvijos ir Estijos auditoriais bendrą „Rail Baltica“ projektui skirtą ataskaitą parengusi Valstybės kontrolė perspėja, jog „Rail Balticai“ tinkamų traukinių įsigijimas gali užtrukti iki aštuonerių metų, todėl dėl jų pirkimo būtina apsispręsti jau dabar.
„Dėl riedmenų, nemanau, kad jų reikės 25 ar 30. Latviai gali skaičiuoti, kiek nori. Mūsų skaičiavimais, užtektų 11-os“, – Seimo Audito komitete šią savaitę sakė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atstovės Sandros Trinkūnaitės-Rimkienės, toks poreikis skaičiuojamas vertinant keleivių rinkos potencialą, preliminarų traukinių tvarkaraštį ir atsižvelgiant į išorės konsultantų išvadas.
„Preliminariai šis kiekis (11 keleivinių traukinių – BNS) numatytas Baltijos šalims, tačiau gali kisti derinant tvarkaraščius tarp šalių bei atliepiant keleivių poreikius“, – BNS teigė S. Trinkūnaitė-Rimkienė.
Pasak Valstybės kontrolės audito grupės vadovės Eividos Šlamės, Latvijoje paskaičiuota, kad „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalyse reikės 23–25 traukinių, kurie kainuos apie 300 mln. eurų.
Viceministrės teigimu, bendrovė „LTG Link“ šiuo metu svarsto galimybę traukinius įsigyti kartu su partneriais – pavyzdžiui, estais.
„Mūsų Linkas („LTG Link“ – BNS) planuoja tą dalyką ir nebūtinai tarp trijų Baltijos šalių – kalbasi ir su estais, bet šiaip tai mes turime ir bendras linijas ir su lenkais. Tos alternatyvos svarstomos“, – kalbėjo L. Maskaliovienė.
„Linkas, kaip operatorius arba Cargo („LTG Cargo“ – BNS), bus tikrai pasiruošę bet kada, kada infrastruktūrą jau turėsime, vežti europine vėže“, – pridūrė viceministrė.
Valstybės kontrolės atstovė E. Šlamė pabrėžė, kad „Rail Baltica“ planuojant pastatyti iki 2030-ųjų, bet kyla rizika, kad 2031 metais bėgiais dar nevažiuos traukiniai.
„Šiuo metu už transportą atsakingos ministerijos nėra nusprendusios, kaip turėtų būti gaunami tarptautiniai traukiniai – ar jie bus nuomojami, ar bus perkami, ar vežėjai privalės turėti savo traukinius“, – Seimo Audito komitete kalbėjo E. Šlamė.
„Jau dabar būtina apsispręsti dėl traukinių gavimo būdo. Nes jeigu būtų apsispręsta traukinius pirkti, šis procesas galėtų užtrukti net iki aštuonerių metų“, – pridūrė Valstybės kontrolės atstovė.
Auditorių teigimu, europinei vėžei skirtų traukinių įsigijimo sąnaudos nėra įtrauktos į „Rail Baltica“ biudžetą ir negali būti finansuojamos Europos Sąjungos (ES) pinigais.
Bendrai įsigyti traukinius būsimam europiniam geležinkeliui dar kovą Baltijos šalis paragino Latvijos Susisiekimo ministerija. Lietuvos ministras Marius Skuodis tuomet sakė, kad šiuo metu svarbiausia rūpintis vėžės statyba.
„LTG Link“ vadovė Kristina Meidė interviu BNS yra sakiusi, kad bus stengiamasi, jog atsiradus europinei vežei jau būtų ir jai tinkami traukiniai.
Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...
-
G. Nausėda inicijuoja pataisas – daugiau lėšų būtų skirta rajonų keliams2
Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja įstatymo pataisas ir siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį. ...
-
Baltijos šalys sutarė kartu kontroliuoti kare naudojamų prekių judėjimą
Baltijos šalys ketina kartu kontroliuoti į Rusiją ir Baltarusiją eksportuoti draudžiamų kare naudojamų prekių judėjimą – jos sutarė sudaryti regioninį kontroliuojamų mūšio lauke naudojamų jautrių prekių sąrašą. ...
-
R. Budbergytė biurokratiją mažinti siūlo sustiprinus parlamentinę kontrolę5
Dėl biurokratijos stringant „Teltonikos“ investicijoms, socialdemokratė Rasa Budbergytė perteklinio reguliavimo klausimus spręsti siūlo ne tik vyriausybinėje komisijoje, bet ir stiprinant parlamentinę kontrolę – išplėtus Seimo...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Pramonės produkcijos šiemet pagaminta 2,4 proc. daugiau
Lietuvos pramonės produkcijos vertė per 10 mėnesių išaugo 2,4 proc. iki 30,3 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...