- Aliona Vasilevskaja
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruoju metu aktyviai diskutuojamas tarptautinių gabenimų vairuotojų trūkumo klausimas. Vežėjai tikina, kad vairuotojų tikrai nepakanka, todėl samdo juos iš užsienio. Vairuotojų profesinė sąjunga atkerta, kad reikia kelti vairuotojų atlyginimus, o įdarbintiems vairuotojams iš trečiųjų šalių mokėti ne mažiau, nei lietuviams.
Paklausa viršija pasiūlą
Tarptautinės vežėjų asociacijos IRU specialistų teigimu, vežėjai visame pasaulyje susiduria su tarptautinių gabenimų vairuotojų trūkumu, todėl asociacija parengė specialią rezoliuciją, kurioje vyriausybės skatinamos skleisti informaciją apie pozityvius autotransporto srities aspektus ir įsidarbinimo galimybes, taip pat užtikrinti efektyvų vairuotojų rengimą. IRU nepritaria kitų šalių piliečių įdarbinimui transporto įmonėse.
Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenys byloja, kad vairuotojų paklausa viršija pasiūlą. Per 2013 m. sausio – gegužės mėnesius buvo užregistruota 3537 darbo pasiūlymų vairuotojams, tai 37 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šiuo metu yra 655 laisvos darbo vietos.
Ieškančių darbo mažiau. Per penkis 2013 metų mėnesius teritorinėse darbo biržose įsiregistravo 150 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų.
Įdarbinami užsieniečiai
Per penkis 2013 metų mėnesius buvo išduoti 1435 leidimai užsieniečiams, norintiems dirbti tarptautinių krovinių vežimo vairuotojais, 141 leidimu dirbti daugiau negu praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.
Transporto bendrovių atstovai sako, kad užsieniečius įdarbinti būtina, nes reikalingų specialistų Lietuvoje nepakanka. UAB „Schenker“ vykdantysis direktorius Edmundas Daukantas pabrėžia, kad Lietuva yra globalios rinkos dalyvė ir transporte turi egzistuoti internacionalumas. „Lietuvius vairuotojus samdo užsieniečiai, lygiai taip pat Lietuvos įmonės turi turėti teisę samdyti kitų tautų žmones į savo įmones. Lietuvoje gyventojų nedaugėja, o transporto rinka auga ir akivaizdu, kad darbo jėgos turi trūkti. Kitas dalykas yra susijęs su kompetencija. Vežti krovinius, pavyzdžiui, į Kazachstaną geriau sektųsi kazachui nei lietuviui, nes jis ten važiuotų kaip į namus, galėtų bendrauti vietos kalba, žinotų kultūrą, tradicijas. O Lietuvoje labai daug kalbama apie vien tik pigią darbo jėgą. Žinau tokių atvejų, kai Lietuvos vežėjai samdo vairuotojus olandus, nes dirba su centrinės Europos šalių klientais ir, nors, tokį žmogų pasamdyti kainuoja brangiau, jis yra labai vertingas įmonei“, – dėsto E. Daukantas.
Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Narbutas sutinka, kad kažkiek imigrantų įdarbinti reikia, nes dalis vairuotojų pasensta, suserga, išvyksta dirbti į kitas šalis, tačiau, anot jo, tai neturi dempinguoti šio darbo sektoriaus.
R. Narbuto manymu, dažnai užsieniečiai dirba už mažesnius atlyginimus. „Pagal dabar galiojančius įstatymus įdarbinant užsieniečius, turėtų būti mokamas statistinis tos šakos atlyginimo vidurkis, o LDB to nekontroliuoja. Apie žmogų pamirštama ir tvarkomas verslas. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose demokratinėse ES šalyse. Su tuo sunku kovoti, nes užsieniečiai dažniausiai nesupranta kalbos ir sutinka su siūlomomis sąlygomis, kad tik turėti tą darbą. Verslininkai nenori samdyti lietuvių, nes užsieniečiai yra pigesni, jie neišmano mūsų įstatymų“, – apgailestauja jis.
Siekiama palengvinti sąlygas
Vežėjai tikina, kad yra nemažai biurokratinių kliūčių, dėl kurių užsieniečių įdarbinimas užima nemažai laiko. Birželio pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame pasitarime dėl vairuotojų užsieniečių įdarbinimo, buvo aptariama situacija, kai darbdavys, turintis administracinių nuobaudų, metus laiko negali įdarbinti užsieniečių iš trečiųjų šalių. Buvo svarstomos sąlygų, keliamų darbdaviui, liberalizavimo galimybės. Konkretūs pakeitimai svarstomi, tačiau transporto įmonių atstovai tikisi, kad į administracines nuobaudas nebebus žiūrima, taip griežtai.
Šiuo metu galioja tokia tvarka: darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį, turi kreiptis į teritorinę darbo biržą ir užregistruoti laisvą darbo vietą prieš vieną mėnesį iki prašymo pateikimo dienos. DB atstovų teigimu, nesuradus tinkamo darbuotojo Lietuvoje, praėjus vienam mėnesiui nuo laisvos darbo vietos paskelbimo, darbdavys gali teikti prašymą dėl užsieniečio įdarbinimo.
E. Daukantas, kalbėdamas apie užsieniečių įdarbinimo sąlygas, akcentuoja, kad jos turėtų būti nei sudėtingesnės, nei paprastesnės negu kitose ES šalyse. „Jeigu mes turėtume sudėtingesnes įdarbinimo procedūras, tada sudarytume geresnes sąlygas mūsų konkurentams kaimyninėse šalyse. Jeigu mes turėtume pernelyg paprastą tvarką, mes pažeistume Europos reglamentus, kas irgi nėra gerai“, – svarsto jis.
R. Narbutas mano, kad neverta diskutuoti apie tai, kad įstatymų nesilaikantiems darbdaviams būtų galima įdarbinti kitos šalies darbuotojų. „Ir taip daug darbdavių pažeidimų lieka neišaiškintų. Aš stengsiuos, kad leidimas įdarbinti kitos šalies darbuotojus nebūtų išduodamas, jei per kalendorinius metus darbdavys du ar daugiau kartų yra pripažintas neteisus darbo ginčų komisijoje“, – sako jis.
Atlyginimai nedidėja
Kas pusmetį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras skelbia profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Tokia nuostata padeda užtikrinti, kad darbo jėga iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką atvyktų išskirtiniai tik tuo atveju, kai darbo pasiūlos nepavyksta užpildyti vietine darbo jėga.
Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas stebisi, kodėl vairuotojai, kurių taip trūksta transporto sektoriui, gauna tokias mažas algas. „Jeigu vairuotojų trūksta, turėtų būti sudarytos galimybės didinti ir atlyginimą. To nepavyko padaryti nuo 2004 m. iki 2013 sausio 1 dienos, kai padidėjo minimali mėnesinė alga. Svyruoja dienpinigių dydis, o tai nedidina socialinių garantijų ir nepadeda valstybei spręsti socialinių problemų“, – kalba R. Narbutas.
Vairuotojai sensta
„Linavos“ viceprezidentas ir Krovininio transporto tarybos pirmininkas Mečislovas Atroškevičius sako, kad asociacijos statistika rodo, kad daugiai ne trečdalis tarptautinių gabenimų vairuotojų amžius yra nuo 40 iki 50 metų. Dar 27,8 proc. sudaro vairuotojai nuo 50 iki 60 metų. „Tai reiškia, kad dviejų trečdalių vairuotojų amžius yra nuo 40 iki 60 metų. Situacija yra labai grėsminga, šie žmonės buvo ruošiami dar sovietmečiu. Žmogus, kuriam daugiau nei 60 metų, tikrai negali dirbti tarptautinių maršrutų vairuotoju. Nors tokie vairuotojai yra tikri profesionalai, vis dėlto jie negali atlaikyti tokių darbo krūvių“, – dėsto jis.
Tarptautinės vežėjų asociacijos IRU specialistų įsitikinimu, krovinių pervežimas autotransportu visiškai priklausys nuo kvalifikuotų ir motyvuotų vairuotojų darbo. Ne paslaptis, kad dabar vežėjai visame pasaulyje susiduria su jų trūkumu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...