- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasara – populiariausias metas švęsti svarbiausias šeimos šventes. Tačiau kylančios kainos ne vieną verčia skaičiuoti, kaip gražią šventę surengti pigiau. Švenčių organizatoriai nuraminti neskuba: esą gražios vestuvės kainuos 30 tūkstančių eurų, o kitos šventės bent 10 tūkstančių, praneša LNK.
Šventėse dainuojanti Gabija Kardauskaitė pasakoja, kad vien už gyvą muziką ceremonijos metu žmonės sumoka kelis šimtus eurų, o vakarinėje dalyje kainos gali siekti ir tūkstantį ar daugiau.
„Tos kainos tikrai yra nemažos. Kalbant apie mano paslaugą nėra kažkokios bendros kainos, nes viskas labai priklauso nuo to, ar man reikės dainuoti ceremonijoje, ar vakarinėje dalyje, o galbūt tik prie vaišių stalo“, – teigė atlikėja G. Kardauskaitė.
Atlikėja pripažįsta jaučianti apmaudą, kad ne kiekviena pora gali sau leisti svajonių vestuves, tad ji ėmė ieškoti išeičių, kaip jauniesiems padėti sutaupyti ir surengė akciją. Tiesa, tokių laimingųjų – tik viena pora.
„Dar mes neįvykdėme šios idėjos, kurią dabar planuojame. Kai pavyks ir pavyks gerai, tai galėtų būti kiekvienų metų tradicija ir būtų graži idėja surengti kažką panašaus“, – kalbėjo G. Kardauskaitė.
Visiems kitiems už šeimos šventes, vestuves, krikštynas, jubiliejus tenka pakloti tūkstančius eurų. Vestuvių planuotojai įsitikinę, pigiai surengti šventę įmanoma, bet be 30 tūkst. eurų išties gražios šventės tikėtis neverta.
„Jeigu kviečiate 60 svečių ir norite tokių dekorų, kokius matote „Pinterest“ ir garsių atlikėjų, vedėjų, tai iliuzijų, kad įtilpsite į mažesnę sumą, nereikėtų“, – aiškino vestuvių planuotoja Laura Vagonė.
Anot verslininkų, iš visų švenčių vestuvės Lietuvoje – brangiausias malonumas. Tačiau gimtadienių, krikštynų, mergvakarių ar bernvakarių išlaidos tuoktuvėms menkai nusileidžia. Už jas neretai žmonės sumoka ir po 10 tūkst. eurų.
„Malonumas visada kainuoja, geri dalykai visada kainuoja“, – šypsojosi vestuvių planuotoja, dekoratorė Inga Smigelskienė.
Vis dėlto, savo vestuves beveik prieš metus kartu su planuotoja pradėję organizuoti jaunavedžiai Paulina ir Dominykas, 30 tūkst. eurų savo šventei neišleido. Planavo tilpti į 9 tūkst. eurų, tačiau brango maistas, gėrimai ir šventė atsiėjo tik keliais tūkstančiais brangiau.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Infliacija vis tiek savo padarė ir pasijuto ji, bet džiaugiamės, kad vis tiek turėjome šventę, kokią turėjome ir nesigailime nė vieno išleisto euro“, – komentavo jaunavedžiai Paulina ir Dominykas Norkai.
Užsakymų skaičius yra rekordinis, palyginus su praėjusiais metais.
Renginių organizatoriai tikina, kad pastaraisiais metais pinigai lietuviams nebekelia tokių didžiulių problemų. Esą, vis daugiau žmonių renkasi ne sutaupyti, o surengti ištaigingą šventę.
„Užsakymų tikrai daug ir visi dar sezono pradžioje sakė, kad užsakymų skaičius yra rekordinis, palyginus su praėjusiais metais, kur tikrai atrodė, kad yra daug švenčių“, – tikino L. Vagonė.
„Šventės vyksta, šventės vyksta didelės. Jei prieš trejus metus buvome apsistoję prie 50–60 žmonių vestuvių, dabar jos vėl grįžo labai didelės, su daug svečių“, – sakė I. Smigelskienė.
Nors kainos didelės, vestuvinių paslaugų užimtumą pastebėjo ir Paulina su Dominyku. Šventę teko perkelti į darbo dieną, nes savaitgaliai jau buvo užimti.
„Buvo gana sunku atrasti mums tinkančią datą ir kad būtų laisvi paslaugų teikėjai, nes daug kas iš po koronaviruso atsikėlė savo šventę į šią vasarą. Todėl ir gavosi, kad mes savo šventę darėme ketvirtadienį, nes ten, kur norėjome daryti, jau nebebuvo laisvų savaitgalių“, – teigė P. Norkienė.
Švenčių organizatoriai pastebi, kad dalį gyventojų baugina neaiški ekonomikos ateitis. Žmonės nerimauja dėl galimos recesijos ir išlaidauti vengia. Vis dėlto, per pandemiją daugelis lietuvių sukaupė santaupų.
„Žmonės nekeliavo, neturėjo kur išleisti daug pinigų, todėl gali sau leisti skirti toms šventėms“, – sakė I. Smigelskienė.
Praeitais metais Lietuvoje susituokė beveik 17 tūkst. porų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą1
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...