- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasara – populiariausias metas švęsti svarbiausias šeimos šventes. Tačiau kylančios kainos ne vieną verčia skaičiuoti, kaip gražią šventę surengti pigiau. Švenčių organizatoriai nuraminti neskuba: esą gražios vestuvės kainuos 30 tūkstančių eurų, o kitos šventės bent 10 tūkstančių, praneša LNK.
Šventėse dainuojanti Gabija Kardauskaitė pasakoja, kad vien už gyvą muziką ceremonijos metu žmonės sumoka kelis šimtus eurų, o vakarinėje dalyje kainos gali siekti ir tūkstantį ar daugiau.
„Tos kainos tikrai yra nemažos. Kalbant apie mano paslaugą nėra kažkokios bendros kainos, nes viskas labai priklauso nuo to, ar man reikės dainuoti ceremonijoje, ar vakarinėje dalyje, o galbūt tik prie vaišių stalo“, – teigė atlikėja G. Kardauskaitė.
Atlikėja pripažįsta jaučianti apmaudą, kad ne kiekviena pora gali sau leisti svajonių vestuves, tad ji ėmė ieškoti išeičių, kaip jauniesiems padėti sutaupyti ir surengė akciją. Tiesa, tokių laimingųjų – tik viena pora.
„Dar mes neįvykdėme šios idėjos, kurią dabar planuojame. Kai pavyks ir pavyks gerai, tai galėtų būti kiekvienų metų tradicija ir būtų graži idėja surengti kažką panašaus“, – kalbėjo G. Kardauskaitė.
Visiems kitiems už šeimos šventes, vestuves, krikštynas, jubiliejus tenka pakloti tūkstančius eurų. Vestuvių planuotojai įsitikinę, pigiai surengti šventę įmanoma, bet be 30 tūkst. eurų išties gražios šventės tikėtis neverta.
„Jeigu kviečiate 60 svečių ir norite tokių dekorų, kokius matote „Pinterest“ ir garsių atlikėjų, vedėjų, tai iliuzijų, kad įtilpsite į mažesnę sumą, nereikėtų“, – aiškino vestuvių planuotoja Laura Vagonė.
Anot verslininkų, iš visų švenčių vestuvės Lietuvoje – brangiausias malonumas. Tačiau gimtadienių, krikštynų, mergvakarių ar bernvakarių išlaidos tuoktuvėms menkai nusileidžia. Už jas neretai žmonės sumoka ir po 10 tūkst. eurų.
„Malonumas visada kainuoja, geri dalykai visada kainuoja“, – šypsojosi vestuvių planuotoja, dekoratorė Inga Smigelskienė.
Vis dėlto, savo vestuves beveik prieš metus kartu su planuotoja pradėję organizuoti jaunavedžiai Paulina ir Dominykas, 30 tūkst. eurų savo šventei neišleido. Planavo tilpti į 9 tūkst. eurų, tačiau brango maistas, gėrimai ir šventė atsiėjo tik keliais tūkstančiais brangiau.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Infliacija vis tiek savo padarė ir pasijuto ji, bet džiaugiamės, kad vis tiek turėjome šventę, kokią turėjome ir nesigailime nė vieno išleisto euro“, – komentavo jaunavedžiai Paulina ir Dominykas Norkai.
Užsakymų skaičius yra rekordinis, palyginus su praėjusiais metais.
Renginių organizatoriai tikina, kad pastaraisiais metais pinigai lietuviams nebekelia tokių didžiulių problemų. Esą, vis daugiau žmonių renkasi ne sutaupyti, o surengti ištaigingą šventę.
„Užsakymų tikrai daug ir visi dar sezono pradžioje sakė, kad užsakymų skaičius yra rekordinis, palyginus su praėjusiais metais, kur tikrai atrodė, kad yra daug švenčių“, – tikino L. Vagonė.
„Šventės vyksta, šventės vyksta didelės. Jei prieš trejus metus buvome apsistoję prie 50–60 žmonių vestuvių, dabar jos vėl grįžo labai didelės, su daug svečių“, – sakė I. Smigelskienė.
Nors kainos didelės, vestuvinių paslaugų užimtumą pastebėjo ir Paulina su Dominyku. Šventę teko perkelti į darbo dieną, nes savaitgaliai jau buvo užimti.
„Buvo gana sunku atrasti mums tinkančią datą ir kad būtų laisvi paslaugų teikėjai, nes daug kas iš po koronaviruso atsikėlė savo šventę į šią vasarą. Todėl ir gavosi, kad mes savo šventę darėme ketvirtadienį, nes ten, kur norėjome daryti, jau nebebuvo laisvų savaitgalių“, – teigė P. Norkienė.
Švenčių organizatoriai pastebi, kad dalį gyventojų baugina neaiški ekonomikos ateitis. Žmonės nerimauja dėl galimos recesijos ir išlaidauti vengia. Vis dėlto, per pandemiją daugelis lietuvių sukaupė santaupų.
„Žmonės nekeliavo, neturėjo kur išleisti daug pinigų, todėl gali sau leisti skirti toms šventėms“, – sakė I. Smigelskienė.
Praeitais metais Lietuvoje susituokė beveik 17 tūkst. porų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos1
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai6
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...