VERT patvirtino pirmojo jūros vėjo parko aukciono sąlygas ir leidimų tvarką

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį ketinant paskelbti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo be valstybės paramos konkursą, rinkos reguliuotojas trečiadienį patvirtino jo sąlygas bei leidimų vystytojui išdavimo tvarką.

Parkas bus statomas beveik 36 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, į šiaurės vakarus nuo būsimo kito tokios pat galios parko, kurį planuojama vystyti su valstybės parama.

Be valstybės pagalbos planuojamas vėjo parkas vieno kilometro atstumu bus nutolęs nuo iki šiol neratifikuotos jūrinės sienos su Latvija. Projekte numatoma, kad didžiausia leistina generuoti parko galia siektų 700 MW, mažiausia – 580 MW.

Dalyviai registruotis ir pateikti dokumentus turės per 60 dienų – nuo kovo 31 dienos 8 val. iki gegužės 29 dienos 16 val. Vėliau 30 dienų bus tikrinama, ar jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus, bei sudaromas jų sąrašas.

Konkurse galės dalyvauti bendrovės, kurių vidutinės paskutinių trejų metų pajamos sieks bent 250 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – bent 20 proc. projekto vertės. Konkurse dalyvaujant įmonių konsorciumui bus vertinamos bendros jų metinės pajamos bei kapitalas.

Reikalavimas kapitalui bus apskaičiuotas pagal VERT trečiadienį patvirtintą projekto vertę – 1,8 mlrd. eurų. Ji apskaičiuota pagal tarptautinės ataskaitos informaciją apie tokių elektrinių įrengimo Vokietijoje sąnaudas 2021 metais.

Konkursas būtų laikomas įvykusiu, jei paraiškas pateiktų bent du dalyviai. 

Aukcioną laimėtų dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėtų būti didinami ir vėliau teikiami pasiūlymai.

Pasiūlymus dalyviai galėtų teikti per elektroninį aukcioną arba konkurso komiteto posėdyje per septynias dienas nuo dalyvių sąrašo patvirtinimo. E. aukcionas vyks per Antstolių informacinės sistemos e. aukcionų valdymo posistemę, svetainėje www.evarzytyne​s.lt.

Be to, konkurso dalyviai turi būti išvystę bent vieną didesnę nei 150 MW galios jūrinę elektrinę arba turėti leidimą joje gaminti elektrą. Vystytojai taip pat turės remti su parko jūrine teritorija besiribojančių savivaldybių vietos bendruomenes, skirti bent 5 mln. eurų aplinkos apsaugai.

Konkurso dalyvis turės nurodyti, kada planuoja pasirašyti sutartis dėl įrangos įsigijimo ir jos įrengimo, o pagrindinius komponentus turės pirkti iš europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių tiekėjų.

VERT taip pat patvirtino 300 eurų konkurso dalyvio mokestį. 

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme skelbiama, kad vėjo parko jūroje be valstybės paramos konkurso nugalėtojas leidimą statybai turės gauti per trejus, o leidimą gaminti elektrą – per šešerius metus.

Be to, skirtingai nei antrojo – su valstybės pagalba – planuojamo vystyti parko atveju, pirmojo konkurso nugalėtojas turės pats atlikti teritorijos jūroje tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus, taip pat savarankiškai parengti poveikio aplinkai vertinimą (PAV). 

Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjų parkus. Antrąjį 700 MW galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje.

Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų. Tačiau tokiu terminu abejoja dalis rinkos dalyvių. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

statykit statykit

statykit statykit portretas
kai ateis rusas jam nereikės vargintis :D:D))

Anonimas

Anonimas portretas
o ka dabar NE paskutine ? cia sau dirva ruosia !

priedas

priedas portretas
valdzia energetika porceliuoja del biudzeto ,nes jie turedami energetika negali kelti jos kainu , privatininkai gali ,valdzia zino jog jei jie kels tai bus paskutine ju kadencija seime ,.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių