- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pirmadienį ketinant paskelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursą, rinkos reguliuotojas ketvirtadienį patvirtino jo sąlygas.
Parkas bus statomas apie 30 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, 136 kv. kilometrų ploto teritorijoje, į pietryčius nuo būsimo kito tokios pat galios parko – jo komerciniais pagrindais rengtą konkursą pernai laimėjo „Ignitis grupė“ su „Ocean Winds“ valstybei pasiūliusios 20 mln. eurų vystymo mokestį.
Dalyviai registruotis ir pateikti dokumentus turės per 90 dienų – nuo sausio 16 dienos 8 val. iki balandžio 15 dienos 17 val. Vėliau iki 20 darbo dienų bus tikrinama, ar jie atitinka reikalavimus, bei sudaromas jų sąrašas.
Konkurse galės dalyvauti bendrovės, kurių vidutinės paskutinių trejų metų pajamos sieks bent 250 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – bent 20 proc. projekto vertės.
Reikalavimas kapitalui bus apskaičiuotas pagal VERT ketvirtadienį patvirtintą projekto vertę – 2,403 mlrd. eurų. Ji apskaičiuota įvertinus vidutines santykines investicijas į tokių elektrinių įrengimą ir prijungimą bei būsimo parko galią.
Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.
Konkursas būtų laikomas įvykusiu, jei paraiškas pateiktų bent du dalyviai.
Antrojo aukciono dalyviai galės pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą. Konkursą laimėtų didžiausią vystymo mokestį pasiūlęs arba iš valstybės mažiausio metinio elektros gamybos skatinimo kiekio už mažiausią kainą paprašęs dalyvis.
VERT liepos viduryje paskelbė, kad rudenį numatomo surengti antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 64–107 eurus.
Be to, konkurso dalyviai turi būti išvystę bent vieną didesnę nei 150 MW galios jūrinę elektrinę arba turėti leidimą joje gaminti elektrą.
Aukciono nugalėtojas taip pat turės skirti bent 5 mln. eurų aplinkos apsaugos Lietuvos jūrinėje teritorijoje tikslais. Pastačius jūrinio vėjo elektrinių parką, vystytojas bus įpareigotas kasmet šalia parko esančių savivaldybių bendruomenėms skirti įmoką (1 eurą už 1 MWh pagamintos elektros). Preliminariais vertinimais, per metus ši suma siektų apie 3 mln. eurų.
Antrąjį konkursą laimėjusiam vystytojui nereikės pačiam atlikti teritorijos jūroje tyrimų ir kitų infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingų veiksmų, taip pat parengti poveikio aplinkai vertinimo (PAV).
Be to, gruodį priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos terminą gauti būsimo parko statybos leidimą prailgino nuo trejų iki ketverių metų, o leidimą gaminti elektrą – nuo šešerių iki aštuonerių metų.
VERT taip pat patvirtino 340 eurų konkurso dalyvio mokestį.
Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleidė ES sankcijų apėjimo schemą: į Rusiją išvažiavę vilkikai ten ir paliekami
Muitinės kriminalinės tarnyba (MKT) kartu su Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) specialistais teigia nustatę ES sankcijų apėjimo schemą. ...
-
Skrydžiai į Čikagą arba Niujorką iš Lietuvos: kada tai įmanoma?
Transatlantiniai skrydžiai iš Lietuvos į Šiaurės Ameriką galimi po ketverių penkerių metų, sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. ...
-
Užmojis: iš statytojų, įrengiančių priedangas, neimti infrastruktūros plėtros įmokų
Gyvenamosios paskirties namų statytojus, įsipareigosiančius savo lėšomis statinyje įrengti priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji būtų sumažinama. ...
-
Seimas įteisino jaunimo darbuotojo profesiją
Seimas oficialiai įteisino iki šiol įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojo profesiją. ...
-
Siūloma nustatyti skirtingas kapinių sanitarinės apsaugos zonas: priklausytų nuo kapinių dydžio
Seimo narys konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo diferencijuoti kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį priklausomai nuo kapinių ploto. ...
-
„Eurobarometras“: 7 iš 10 Lietuvos gyventojų mato tarptautinės prekybos naudą
68 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog tarptautinė prekyba jiems teikia naudą, rodo „Eurobarometro“ ketvirtadienį paskelbta apklausa. ...
-
Seimas leido savivaldai imti rinkliavas už laivų stovėjimą1
Savivaldybės galės rinkti mokestį už upių ar ežerų laivų švartavimą ar stovėjimą ant kranto jų nustatytose vietose. ...
-
Seimas pritarė papildomoms priemonėms sporto finansavimui
Seimas ketvirtadienį priėmė Sporto įstatymo pakeitimus, kuriais, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Nacionalinei sporto tarybai (NST) suteikiama daugiau funkcijų, steigiamas sportininkų atstovo institutas, įteisinamos pap...
-
„Agrovizijoje“ ieškota receptų dirbtinei priešpriešai tarp ūkininkų ir visuomenės grupių mažinti
Šių metų sausį surengtas protestas, kai į sostinę atvažiuota moderniais traktoriais, ne tik leido ūkininkams susitarti kurį laiką nepabloginti sąlygų ūkininkauti, bet ir iš esmės pakeitė jų įvaizdį. Tenka tik apgailestauti, kad t...
-
Seimas priėmė strategiją, kuri leis Lietuvai tapti klimatui neutralia valstybe3
Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri iki 2050 metų leis Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą. ...