- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atstovas teigia, kad reikšmingą dalį elektros energijos kiekio, kurį Baltijos šalims per NordPool jungtį įsipareigojusi tiekti Rusija, patenka per Baltarusijoje esantį generatorių. Tuo tarpu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovas pažymi, kad elektros iš Baltarusijos tiekimas į Lietuvą vyksta per Latvijos ir Rusijos jungtį.
„Visa prekyba (elektra iš Baltarusijos – ELTA) šiandien vyksta Latvijos prekybos zonoje. (...) Šiuo metu mes rengiame kreipimąsi į Latvijos reguliavimo instituciją, prašydami pateikti informaciją, kurie ūkio subjektai vykdo tokią veiklą ir tuomet pabandysime nagrinėti ir gilintis į kitus mūsų iškeltus klausimus“, – teigė VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Visgi, anot jo, problemų kelia tai, kad Lietuva negali imtis teisinių priemonių siekdami išvengti elektros iš Baltarusijos patekimo per Latvijos-Rusijos jungtį.
„Lietuvos reguliuotojas yra atsakingas už priežiūrą rinkos dalyvių Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tai, kas vyksta Latvijos prekybos zonoje, už tą procesą ir priežiūrą atsakinga Latvijos reguliavimo institucija. Šioje vietoje Lietuvos reguliatorius neturi jokių teisinių priemonių imtis kažkokių veiksmų ūkio subjektų atžvilgiu, kurie veikia ne Lietuvos teritorijoje ir naikinti jiems tiekimo licenciją“, – teigė jis.
R. Pocius taip pat pridūrė, kad siekiant užkirsti kelią nesaugiai gaminamos elektros iš Baltarusijos tiekimui „būtina toliau diskutuoti su Baltijos šalių kolegomis ir Europos Komisija, siekiant tobulinti Pralaidumų metodiką, įvertinus faktinius „Litgrid“ duomenis“.
Tuo tarpu „Litgrid“ sistemos valdymo departamento vadovas Giedrius Radvila teigė, kad elektros energijos, eksploatuojamos iš Rusijos į Lietuvą, kiekis padvigubėjo pradėjus veikti Baltarusijos AE.
„Pradėjus Baltarusijos atominės elektrinės bandymus ir pradėjus gaminti elektros energiją Baltarusijos AE, iš žemyninės Rusijos pradėta eksportuoti praktiškai dvigubai daugiau elektros.
Nuo sausio mėnesio matome, kad pradėjus Baltarusijai bandomąją komercinę eksploataciją ir pradėjus eksploatuoti elektros energiją, o tai reiškia Baltarusijos energetikos sistemai tapus pertekline, prekyba su žemynine Rusija į Baltijos šalis išaugo 3,5 karto“, – sakė jis.
Pasak G. Radvilos, Rusijai nesugebant užtikrinti sutarto elektros energijos srauto tiekimo, ši ima naudotis Baltarusijos AE pajėgumais.
„(Rusijos NordPool – ELTA) parduotas elektros energijos kiekis turi būti pagamintas ir patiektas į Baltijos šalis. Ir būtent Rusijos generatorius turi užtikrinti tai, nes Rusija pardavė elektros energiją, Rusija sudarė sandorį ir įsipareigojo, kad atėjus valandai „x“ tas energijos kiekis pateks į Baltijos šalis.
Žinant, kad turime bendrą tinklų infrastruktūrą su Rytų kaimynais, matome, kad perteklinė Rusijos elektros energetikos sistema užtikrina fizinį srautą per Rusijos-Latvijos skerspjūvį (...). Bet yra situacijų, ypač kai Baltarusijos AE dirba, kad generatorius Rusijoje neužtikrina savo komercinio įsipareigojimo, ir ta elektra Lietuvą pasiekia iš Baltarusijos“, – tikino jis.
G. Radvila pabrėžė, kad tęsiantis tokiai situacijai elektros importas iš Rusijos į Lietuvą gali ženkliai didėti.
„Nuo to, kaip bus panaudotas pralaidumas, nuo to, kokią strategiją pasirinks Rusijos prekybininkai, prekiaujantys elektros energija Baltijos šalyse, ir įvertinus Baltarusijos AE reikšmę arba įtaką tai prekybai, mes matome, kad jei tokia situacija tęsis kaip šiandien, tai importas iš Rusijos gali didėti iki 7,1 TWh“, – pridūrė jis.
G. Radvilos teigimu, vienas iš problemos sprendimo būdų – užkardyti galimybes Rusijai pildyti su NordPool birža sudarytą sandorį naudojantis Baltarusijos AE pajėgumais
„Reikia pasiekti susitarimą, kad mūsų infrastruktūra nebūtų vertinama ir nesuteiktų galimybės išpildyti komercinio sandorio (Rusijos su NordPool birža – ELTA). Nustatydami vartus, mes turime juos sumažinti, kad nebūtų tokios galimybės pasinaudoti Baltarusijos (elektros energijos – ELTA) pertekliumi tam, kad Rusija galėtų įgyvendinti savo kontraktą“, – tikino jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?3
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...