Verslumo mokytoja: nustokime kalbėti apie pinigėlius, kalbėkime apie pinigus

Privačiose mokyklose verslumo pamokos – viena iš labiausiai ugdytinų vertybių. Kaip elgtis su pinigais vaikai čia pradeda mokytis jau penktoje klasėje. Valstybinėse mokyklose ekonomika ir verslumas privalomai dėstomi tik vienerius metus, o patyrusių srities specialistų trūksta. 

„Dažniausiai tai dėsto mokytojai, kuriems tiesiog reikia daugiau valandų. Ir iš tikrųjų – mokoma per vėlai. Pradedama tik devintoje klasėje. Programa irgi nėra tokia lanksti mokinių naudai. kadangi pati turiu realaus verslo patirties, tai galiu tą matyti“, – kalbėjo „Erudito licėjaus“ verslumo mokytoja Monika Jahani.

Pasak specialistų, kai mokyklose ekonomikos pamokų trūksta, itin svarbu, kad apie finansus nuo mažų dienų mokytų tėvai.

„Buvo kokie aštuoni metai, kai mes jau susipažinom su principu, kas yra pajamos ir pelningumas. Pardavinėjome kažkokius savo sausainius, aišku, giminėms, kaimynams“, – pasakojo Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos (VMTA) prezidentas, finansų konsultantas Valerij Krasockij. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paprasčiausias būdas kalbėtis su ikimokyklinukais – žaisti. Galima žaisti parduotuvę, kavinę, kitus žaidimus.

„Finansai atrodo sudėtingi, jeigu nežaidi, o tam yra ir plačiai žinomi žaidimai, kaip „Monopolis“ ir panašiai“, – teigė V. Krasockij.

„Svarbiausia juos sudominti ta tema, nes jeigu jiems neįdomu, tai tu gali ir aštuoniolikos metų asmeniui aiškinti, kad labai svarbu pinigai, bet jeigu jo nesudominsi, tai nieko ir nebus“, – kalbėjo „Luminor“ privačios bankininkystės vadovas Tadas Ratkevičius.

Specialistai pabrėžė, jog svarbiausia vertybė – taupymas.

„Jau nuo šešerių metų galima duoti kortelę ir taip po truputį juos mokinti taupymo. Galima sakyti, kad pervedu tau per savaitę, nežinau, 20 eurų, pavalgyti užtenka galbūt tik dešimt, o už likusius dešimt gali nueiti į kiną su draugais arba taupyti“, – patarė T. Ratkevičius.

Jau nuo šešerių metų galima duoti kortelę ir taip po truputį juos mokinti taupymo.

„Tėvai turėtų be baimės kalbėti apie taupymą, nes tai yra visiškai sąmoningo žmogaus bruožas, įgūdis. Manau, nustokime kalbėti apie pinigėlius, kalbėkime apie pinigus“, – sakė M. Jahani.

Kišenpinigiai moko vaikus finansinės atsakomybės. Atžaloms reikia leisti ir klysti, iš savo klaidų jie mokosi daug greičiau.

„Kadangi tos sumos kol kas tikrai nėra didelės, tai ir ta rizika mažesnė. Kai jie pamatys, kad saldainiams išleido visus 20 eurų, kurie buvo skirti savaitei, ir kai norės nueiti su draugais į kiną, o neturės už ką, tai jiems reikia paaiškinti, kad tu turėjai pinigų, tai – tavo atsakomybė, tu nusprendei juos taip praleisti ir dabar turi dar savaitę laukti kitų“, – aiškino T. Ratkevičius.

Pradinukai jau gali patys užsidirbti pinigų smulkioms išlaidoms, tai padeda išmokyti taupyti ir leisti savo pinigus. Tačiau svarbu tai daryti taisyklingai, užduotis skirkite tik tokias, kurios nėra kasdienės vaiko pareigos.

„Galbūt jiems priklauso išsiurbti kambarius, išplauti indus, bet, pavyzdžiui, už mašinos plovimą galima jau sumokėti. Tai neturi būti 100 eurų įmoka, nes ji nėra adekvati rinkai“, – teigė V. Krasockij.

Finansų temos dažnai būna sudėtingos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, todėl nežinodami, kaip tinkamai ugdyti vaiko finansinį raštingumą, tėvai gali kreiptis į finansų konsultantus ar bankininkus.