Verslo ir profsąjungų atstovai – apie kitų metų biudžetą

Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė: „Nesakau, kad veikiančių mokesčių negalima ar nereikia keisti, tačiau su biudžetu atkeliauja tikrai ne būtinos techninės korekcijos, o, kaip įprasta, – nauji mokesčiai arba mokesčių kėlimas. Ir, kaip įprasta, jų tikslas – tiesiog papildomų pajamų gavimas“.

„Turint omeny, kad jau veikiančių mokesčių surinkimas kelia problemų ir yra nemažas atotrūkis tarp to, kas turėtų būti sumokėta, ir to, kas realiai sumokėta (šešėlis), mokesčių bazės plėtimas, naujų mokesčių įvedimas neatrodo pagrįstas ir suprantamas. Juolab, kad mokesčių stabilumas kartais yra net svarbiau nei pats mokesčių dydis“.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius: „Šitas biudžeto priėmimas yra desperatiškas būdas valdantiesiems išsaugoti savo veidą, pridarius daugybę keistenybių“.

„Kai kurie politikai tapo visiškai kurti ir akli teisės profesionalų pastaboms dėl Konstitucijos, kuri yra trypiama. Didesnio banko apmokestinimo klausimas jau nėra apie bankus – šis klausimas yra apie valstybės Konstituciją“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis: „Atskirtį galime mažinti tik didindami įmonių konkurencingumą ir didindami pačios valstybės pajamas. Šis biudžetas nėra orientuotas į pasirengimą galimam ekonomikos lėtėjimui“.

„Deja, bet mes ir toliau tęsiame aritmetišką biudžeto formavimą, kai siekiant surinkti daugiau pajamų yra didinami mokesčiai. Pastarieji politiniai sprendimai dėl naujų mokesčių ir pačio biudžeto formavimo byloja, kad vis dar stokojame nuoseklumo, strategijos, sistematiškumo ir toliaregiškų sprendimų“.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas: „2020 metų biudžetą iš dalies būtų galima pavadinti nestabilumo ir neapibrėžtumo biudžetu – net ir specialistams buvo išties nelengva sekti visus besikeičiančius pasiūlymus dėl naujų mokesčių įvedimo“.

„Manau, kad tai verslo ir vartotojų aplinkoje sukėlė šiokį tokį neapibrėžtumą ir neužtikrintumą, kadangi iki pat biudžeto priėmimo pabaigos neapibrėžtumo dėl naujų mokesčių lygis buvo gana aukštas“.

Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė: „Šiemet priimant biudžetą Seime buvo kaip niekad daug chaoso ir paskutinės minutės sprendimų. Svarbiausiais klausimais konsultacijų su visuomene beveik nebuvo arba joms buvo skiriami tik simboliniai kelių dienų terminai“.

„Apskritai, jokių pasiūlymų, teigiamų pokyčių verslo aplinkai su biudžeto įstatymu nėra priimta. Tik bloginantys. Kuriant gerovės valstybę yra būtina kurti aukštesnę pridedamąją vertę, tačiau apie tai nebuvo pagalvota“.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas: „Mes suprantame, kad artėja rinkimai ir politikams svarbiausia įtikti plačiajam rinkėjų ratui. Visi kiti klausimai, kurie tiesiogiai rūpi verslui, stovi vietoje ir yra visiškai nesprendžiami“.

„Apskritai dėl visų mokestinių pakeitimų nėra ekstremalaus atvejo, kad verslas galėtų trimituoti, jog mes sužlugsim. Anaiptol. Bet mūsų pagrindinis klausimas – iš kur bus realiai paimti pinigai įsipareigojimų vykdymui. Mes bijome, kad nėra dialogo“.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė: „Esame nusiminę, kad eilinį kartą nepriimtas mokesčių progresyvumas ir šita istorija tęsiasi, politinės valios nėra nuo pat Nepriklausomybės laikų“.

„Mūsų vienas didžiausių laimėjimų – komandiruojamų darbuotojų atlygio padidinimas, tai yra tikrai reikšmingas pliusas darbuotojams transporto sektoriuje. Kitas dalykas, be abejo, didėja vaiko pinigai, neapmokestinamas pajamų dydis, tačiau tai yra nepakankama, tai yra tik pirmas žingsnis“.

Vakarų medienos grupės savininkas Sigitas Paulauskas: „Tai, kad kaitaliojamos Trišalėje taryboje sutartos taisyklės, yra blogai. Negalima taip – jei kitais metais vėl trūks pinigų, tai tada dar kažką apmokestins, taip gali tęstis be pabaigos“.

„Staiga, metų pabaigoje nusprendžiama pateisinti savo lūkesčius, ruošiantis eiliniams rinkimams ir rinkėjams pakabinti blizgutį, tai taip ir elgiamasi. Čia nieko gero“.