- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis mano, kad Lietuvos verslai Ukrainai galėtų padėti ne tik atstatant miestus, bet ir dalindamiesi savo kompetencijomis.
„Viena iš idėjų, kuri kilo, kad Lietuva galėtų padėti Ukrainoje kurti hipotekos sistemą, kurios dabar nėra. Sukurti schemą kartu su Europos Sąjunga. Tai paskatintų ukrainiečius investuoti į būstą per paskolas ir taip pakelti vietinę statybos pramonę, nes Ukrainoje hipoteka neveikia“, – trečiadienį po susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrinė Armonaite bei pagrindinių Lietuvos verslo organizacijų ir Ukrainoje dirbančių Lietuvos verslų atstovais teigė A. Romanovskis.
Jo teigimu, pagalba yra reikalinga ne tik Ukrainai, bet ir lietuviškam verslui, kuris eksportavo arba importavo iš Ukrainos. Taip pat, pasak jo, būtų galima pagelbėti Ukrainos verslui su galimybe persikelti į Lietuvą ir toliau vystyti veiklą čia, jeigu jiems verslo neįmanoma vystyti savo šalyje dėl fizinio pavojaus.
„Kalbėjome, kad gynybos pramonės srityje Lietuva galėtų kviesti jau visą sektorių, kad jis čia galėtų tęsti savo veiklą saugiai ir atgal eksportuoti gynybos pramonės prekes į Ukrainą“, – sakė A. Romanovskis.
LVK prezidentas tvirtino, kad verslams, kurie planuoja prisidėti prie Ukrainos atstatymo, reikia garantijų, jeigu jie planuoja į šią šalį siųsti savo transportą bei žmones. Anot jo, riziką su verslu pasidalinti turėtų valstybė.
„Ministerija pristatė, kad yra konkrečių priemonių, tiek garantinių, tiek paskolinių verslams, kurie nukentėjo, importavo ir grandinė nutrūko, arba verslams, kurie nori toliau eksportuoti ir jiems reikia garantijų“, – tikino A. Romanovskis.
Tuo tarpu Lietuvos–Ukrainos verslo tarybos pirmininkas Aivaras Karalius pabrėžė, kad Ukrainoje labiausiai yra sugriauta socialinė miestų infrastruktūra ir verslas. Pasak jo, kartu su Lietuvos ministerijomis bus ieškoma būdų, kaip galima padėti Ukrainos miestams.
„Labai svarbu yra atstatyti vandenvalą, kitus infrastruktūros objektus, kurie yra labai pažeidę socialinę aplinką mieste, atstatyti parduotuves, kurios yra sugriautos“, – akcentavo A. Karalius.
Jis išskyrė, kad verslui, kuris užsiima eksportu į Ukrainą ir veža preke,s reikia vienų garantijų, o tiems, kurie jau yra Ukrainoje ir dirba ilgus metus, reiktų daugiau aiškumo, kaip bus struktūrizuota parama iš Europos Sąjungos ir Lietuvos.
„Dar reikia daug ką padaryti ir aptarti, bet labai tikiuosi, kad Lietuva, buvusi aiškia lydere Europoje teikiant politinę paramą Ukrainai, išliks lydere atstatant Ukrainą bei parodys tam tikrą discipliną ir tam tikrą struktūrizuotą priėjimą prie šio svarbaus klausimo“, – sakė A. Karalius.
Susitikime taip pat dalyvavęs Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius pažymėjo, kad siekiant plėsti Lietuvos ekonomikos galimybes, reikalinga koordinuota Vyriausybės pagalba šalies įmonėms, norinčioms prisidėti prie Ukrainos atstatymo.
„Iki šios dienos Lietuvos verslas Ukrainoje gan gerai kotiravosi ir tie, kas dirbo, turėjo įdirbį. Pokariniu laikotarpiu ir visam likusiam Lietuvos verslui, kuris galbūt net negalvojo apie Ukrainą, yra galimybė“, – tikino jis.
Po karo, verslo atstovo požiūriu, Ukraina turės itin didelį ekonominį potencialą.
„Po karo, aš manau, Ukraina taps viena iš lyderiaujančių, geriausiai susitvarkiusi Europos valstybė“, – pažymėjo S. Leonavičius.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk paragino Lietuvą pasirinkti Ukrainos regioną, kurio atkūrimą galėtų kuruoti, ieškoti tam donorų.
Pasak jos, jau dabar Estija yra pasirinkusi Žitomiro sritį, Didžioji Britanija – Kyjivo sritį, o Latvija labai susidomėjo Buča.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje2
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos2
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...