- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei nutarus kitąmet 9 procentais iki 607 eurų (iki mokesčių) didinti minimalią mėnesio algą (MMA) nukentės regionų gyventojai – žmonės, kuriems didesnė MMA teoriškai turėtų padėti labiausiai, sako Pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius. Be to, Ričardas Sartatavičius perspėja, kad dėl MMA kėlimo dalis įmonių gali neišsilaikyti arba pasitraukti į šešėlį.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė perspėja, kad padidinus MMA, tikėtina, augs ir prekių bei paslaugų kainos, o tai skaudžiai atsilieps socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad darbdavių būgštavimai – nepagrįsti.
Darbdaviai: nukentės regionų įmonės
Pasak R. Sartatavičiaus, į MMA didinimą reikėtų žiūrėti labai atsargiai ir vengti drastiškų sprendimų, ypač vyraujant ekonomikos augimo lėtėjimo tendencijoms.
„Tai gali ypač smogti smulkiam ir vidutiniam verslui, kitaip tariant – regionams, nes regionuose ir dabar MMA yra pakankamai sunkiai įvaldomas“, – BNS sakė R. Sartatavičius.
Jam antrino ir Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
„Kai kurioms įmonėms tai (MMA didinimas – BNS) neturės jokios įtakos, bet mes kalbam apie regionines įmones, kur vidutinis atlyginimas yra apie 700 eurų (...). Mes nenorime prisiimti atsakomybės, todėl mes negalime sutikti su tokiu sprendimu“, – BNS teigė D. Arlauskas.
Nuo šių metų pradžios MMA didėjo 7,5 proc. iki 555 eurų. Pastaraisiais metais ji buvo didinama kasmet.
Pasak R. Sartatavičiaus, valdžiai reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip padėti mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms – pavyzdžiui, MMA sieti su neapmokestinamų pajamų dydžiu (NPD), didinant realias pajamas, o ne „popierines“.
Pramonininkų atstovas taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje atlyginimų augimas smarkiai lenkia darbo našumo augimą, dėl ko šaliai kyla grėsmė prarasti konkurencingumą.
„Mums reikia kalbėti ne apie MMA, o apie darbo našumo didinimą. Tam, kad našumą pagerinti, reikia tam tikrų investicijų, taigi, čia reikia pagelbėti verslui tą daryti“, – teigė jis.
Pasak R. Sartatavičiaus, yra rizikos, kad kai kurie verslai dėl spartaus MMA didinimo gali pasitraukti į šešėlį.
„Manyčiau, jog čia gali pritrūkti arba darbo vietų, arba tiesiog tų pačių sektorių sumažėti gretos. Tie, kurie yra smulkesni, jie gali pasitraukti iš rinkos arba išeiti į šešėlį“, – sakė R. Sartatavičius.
Tikėtina, kad MMA kėlimas labiausiai atsilieps sektoriams, kurie daugiausiai remiasi nekvalifikuota darbo jėga, pavyzdžiui, statybų ar maitinimo verslui.
Tuo metu D. Arlauskas pažymi, kad MMA didinimo procesas yra neišvengiamas, tačiau Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose kitose šalyse, nėra sistemos, kuri amortizuotų išlaidas įmonėms.
„Aš suprantu, kad MMA didinimas yra neišvengiamas, bet pavyzdžiui Airijoje yra sistema, kuri amortizuoja papildomos mokestinės naštos padidinimą. O pas mus šitos sistemos nėra ir todėl mes esam tokioje blogesnėje padėtyje“, – aiškino D. Arlauskas.
LLRI: MMA didinimas – ciniškas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Edita Maslauskaitė MMA padidinimą iki 607 eurų vadina „cinišku“.
„Ciniška. Tik taip galima pavadinti sprendimą iki 607 eurų neatskaičius mokesčių didinti MMA. Siekis taurus – mūsų atlyginimų augimas. Bet juk kai užmerki akis prieš realybę, ji nedingsta, o lazda visada turi du galus“, – išplatintame komentare teigė E. Maslauskaitė.
Siekis taurus – mūsų atlyginimų augimas. Bet juk kai užmerki akis prieš realybę, ji nedingsta, o lazda visada turi du galus.
Pasak jos, dėl MMA kėlimo mažiausias pajamas gaunančiųjų, pensininkų ar nedirbančiųjų finansinė situacija nepagerės.
„O dėl MMA padidinimo galimas kainų augimas šioms gyventojų grupėms smogs skaudžiausiai“, – perspėjo LLRI prezidentė.
LLRI apklausos rodo, jog įmonės, kuriuose dirba daug minimalų atlyginimą gaunančių darbuotojų, didėjančią naštą yra linkusios mažinti keldamos prekių ir paslaugų kainas.
„Pavyzdžiui, ne vieno daugiabučio gyventojus po pastarojo minimalaus atlyginimo didinimo pasiekė didesnės sąskaitos už aplinkos tvarkymą. Didesnė sąskaita buvo paaiškinta taip: „buvome priversti didinti kainas dėl didėjančio minimalaus užmokesčio“, – aiškino E. Maslauskaitė.
I. Ruginienė apie verslininkų nuogąstavimus: tegu negąsdina
LPSK pirmininkė I. Ruginienė kategoriškai atmeta darbdavių ir LLRI nuogąstavimus.
„Mes vienareikšmiškai sveikiname Vyriausybę, kuri pradėjo skaičiuoti ir suprato, kad kitais metais turėtų būti būtent toks minimalios algos dydis. Ženklus ekonomikos padidėjimas atsilieps ir kiekvienam darbuotojui“, – BNS sakė I. Ruginienė.
Pasak jos, dėl MMA didinimo regionai bei juose esantis smulkusis verslas nenukentės.
„Kiekvienais metais girdžių tą patį. MMA nustatoma ne šiaip, o šita suma yra nustatoma įvertinus ekonomistų nuomonę, Lietuvos bankas atėjo su praėjusių metų ekonomikos augimo įvertinimu ir prognozėmis dviem metams į priekį. Visos rizikos buvo įvertintos“, – pabrėžė LPSK pirmininkė.
Jos teigimu, darbdaviai pastaraisiais metais dėl MMA didėjimo gąsdina nuolat, tačiau šie gąsdinimai neišsipildo.
„Absoliučiai nepasitvirtino ir mes tai žiūrėjome, apie tai Lietuvos bankas kalbėjo. Nuolat, kiekvienais metais susikuria naujos įmonės, kažkurios bankrutuoja, tai yra normalus gyvenimiškas procesas. Bet nuo to, kad pakėlėm minimalią algą ir staiga pradėtų bankrutuoti regionuose įmonės, tai to tikrai nepastebėjome“, – tvirtino I. Ruginienė.
Trišalė taryba gegužės pabaigoje nesusitarė, kiek nuo 2020 metų turėtų didėti MMA. Profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovai siūlė minimalią algą didinti iki 607 eurų, tuo metu darbdaviai siūlė 580 eurų ribą.
Trišalė taryba yra nusprendusi, kad MMA turi sudaryti 45-50 proc. vidutinės algos. Patvirtinus 607 eurų MMA, ji sieks 47,5 proc. (ES svyruoja nuo 45 proc. iki 51 proc.).
Lietuvoje MMA ir mažiau gauna apie 156 tūkst. darbuotojų, iš jų biudžetininkų – apie 28 tūkst.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų7
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Sumanieji kaimai – geresnė gyvenimo kokybė per sumanius, inovatyvius sprendimus
Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, balandžio pradžioje startavo intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“, kuria remiama tokių kaimų plėtra ir į inovatyvias veiklas, pažangius spren...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...