Verslas kuriasi ekonomikos šešėlio pavėsyje

Vienintelė šįmet sparčiai augusi ekonomikos dalis buvo šešėlinė ekonomika. Skaičiuojama, kad net kas ketvirtas litas šalyje yra "nelegalus". Lietuvos ekonomikai smarkiai augant, slėpti mokesčius buvo tapę tam tikru garbės nedarančiu reikalu. Šiandien ši praktika vėl pateisinama.

Šešėlis gerokai pailgėjo

Išmatuoti šešėlinės ekonomikos mastą nėra paprasta. Visos piniginės operacijos, vykstančios už "baltosios" ekonominės zonos ribų, nepatenka į oficialią statistiką. Vis dėlto spręsti apie tai, kas vyksta šešėlinėje ekonomikos dalyje, leidžia kiti požymiai, juolab kad priežasčių tam tikrai netrūksta.

"Šešėlinės ekonomikos dalies didėjimą rodo įvairūs duomenys: išaugęs sugaunamos kontrabandos, nelegalių prekių kiekis, išaiškintų nuslėptų mokesčių sumos, greičiau nei nominalus bendrasis vidaus produktas (BVP) krintantis biudžeto pajamų surinkimas", – požymius vardijo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas.

Šių metų rugsėjį LLRI atliktas ekonomikos tyrimas parodė, kad šešėlinės ekonomikos dalis tuo metu siekė 24 proc. BVP. Prognozuoja, kad kitąmet ji augs iki 27,1 proc. BVP.

V.Žukauskas pabrėžė: šešėlinės ekonomikos augimo mastas yra rekordiškai didelis tiek pagal jos augimą (2009 m. jis išaugs 6,3 proc.), tiek pagal prognozuojamą kitų metų lygį. "Mažesnė šešėlinės ekonomikos dalis prognozuota net 1997 m., kai LLRI atliko pirmą Lietuvos ekonomikos tyrimą", – teigė pašnekovas.

Kaip protesto forma

Į šešėlinės ekonomikos augimo tendencijas dėmesį atkreipia ir banko SEB ekonomistai. Naujausioje banko makroekonomikos apžvalgoje teigiama, kad per pirmą 2008 m. pusmetį į nacionalinį biudžetą surinkta 10,161 mlrd. litų, o pirmą šių metų pusmetį – tik 8,275 mlrd. litų, arba 18,6 proc. mažiau. Vis dėlto BVP per tą patį laikotarpį sumažėjo 15,4 proc. Pasak banko analitikų, tai rodo, kad verslas vis labiau traukiasi į "pilkąją" ar "juodąją" ekonominę zoną, tačiau kiek giliai, labai sunku pasakyti.

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė neabejoja, kad šešėlinės ekonomikos dalies didėjimą buvo galima prognozuoti dar praėjusiais metais blogėjant šalis ūkio padėčiai ir Vyriausybei ketinant didinti mokesčius: "Pagrindine verslo pasitraukimo į šešėlį priežastimi tapo išaugę mokesčių tarifai ir pasunkėjusi įmonių finansinė padėtis."

Jai pritarė ir V.Žukauskas. Paklaustas, ar su išaugusiu noru užsiimti nelegalia ekonomine veikla gali būti susijęs ir lietuvių požiūris į mokesčių mokėjimą, pašnekovas teigė, kad tai veikiau yra padarinys, o ne priežastis. "Šešėlis tampa tam tikro protesto forma, jeigu ne kerštu valdžiai, tai ženklu, kad verslas nėra pasirengęs valdžios sprendimais užkraunamai naštai. Lietuvos ekonomikai smarkiai augant, slėpti mokesčius buvo tapę tam tikru garbės nedarančiu reikalu, šiandien ši praktika vėl pateisinama", – teigė V.Žukauskas.

Reikia sulaukti atsigavimo

Šiuo metu Vyriausybė tariasi dėl priemonių, kurios padėtų sumažinti nelegalios ekonominės veiklos mastą. Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio vadovaujama darbo grupė į sąrašą įtraukė 23 kovos su šešėline ekonomika priemones, dėl jų galutinai turėtų būti apsispręsta iki metų pabaigos.

"Panašios Vyriausybės reakcijos, kaip su tuo kovoti, reikėjo gerokai anksčiau, šie metai kone prarasti, tačiau geriau pradėti vėliau negu niekada", – teigė V.Tauraitė.

Analitikė nesiėmė vertinti Vyriausybėje svarstomų priemonių, tačiau pridūrė, kad ir kokios tos priemonės būtų, jų sumažinti nelegaliam ekonominiam aktyvumui nepakaks. "Būtinas tiek bendras ekonomikos atsigavimas, tiek tam tikros ribojančios priemonės, kad šešėlinės ekonomikos dalis pastebimiau sumažėtų", – dėstė analitikė.

Siūlo mažinti naštą

LLRI ekspertai jau yra komentavę viešai paskelbtus Vyriausybės siūlymus, kaip riboti nelegalią ekonominę veiklą. Pasak V.Žukausko, paskelbtas priemones galima suskirstyti į tris grupes: griežtesnės kontrolės, visuomenės informavimo, paskatų mažinimo užsiimti nelegalia veikla.

Kalbėdamas apie priemones, numatančias griežtesnę kontrolę ir didesnes bausmes, V.Žukauskas teigė, kad tai tradicinis kovos su šešėline ekonomika būdas, kuriuo bandoma užgniaužti nelegalios ekonominės veiklos apraiškas nesistengiant aiškintis jos priežasčių. "Šios priemonės yra tik riboto veiksmingumo, daugiau parodomojo pobūdžio, didinančios veiklos šešėlyje riziką, tačiau nemažinančios veiklos šešėlyje paskatų", – vertino V.Žukauskas.

Priemones, skirtas visuomenei informuoti, LLRI ekspertas įvertino skeptiškai. Pasak jo, tam bus leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai, surinkti padidinus mokesčius, be to, sunkius laikus išgyvenantys žmonės vargiai patikėtų, kad nuoširdžiai mokami mokesčiai palengvins jų padėtį.

V.Žukauskas teigė Vyriausybės siūlymuose pasigendantis svarbiausių priemonių, mažinančių paskatas vykdyti nesąžiningą veiklą. "Šios grupės priemonių vos kelios, jos per smulkios ir turės menką įtaką. Esminis mokesčių, administracinės, reguliavimo naštos mažinimas išlieka vienintele veiksminga, tačiau valdžios ignoruojama šešėlinės ekonomikos mažinimo priemone", – kalbėjo instituto atstovas.

Šešėlinė ekonomika Europoje

Johanneso Keplerio universiteto Austrijoje mokslininkai apskaičiavo, kad šešėlinės ekonomikos dalis 14 euro zonos šalių per 2009 m. turėtų padidėti 0,3–0,9 proc. BVP. Naujosiose ES šalyse "šešėlis" turėtų plėstis dar sparčiau.

Mokslininkai pabrėžė, kad per pastaruosius 15 metų ES šešėlinės ekonomikos dalis nuolat mažėjo. Šįmet jos augimą daugelyje šalių lems didėjantys mokesčiai, augantis nedarbas, nepasitikėjimas valstybe.

Šiaurės Europoje ir Skandinavijos šalyse šešėlinė ekonomika sudaro 10–18 proc., tokiose Pietų Europos valstybėse kaip Graikija ar Italija – 20–25 proc., socialistinėje santvarkoje gyvenusiose valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje, Latvijoje, Rumunijoje ar Bulgarijoje, nelegalios ekonominės veiklos dalis sudaro 36–39 proc. BVP.

Kovos su šešėline ekonomika priemonės

Verslo liudijimus išduoti trumpesniam nei mėnesio laikotarpiui.

Susiaurinti verslo liudijimų sąrašą atlikti pavojingus darbus, pavyzdžiui, siūloma neišduoti verslo liudijimų kasybai, statybų sektoriui.

Atsakomybę už mokesčių slėpimą taikyti ne tik fiziniam asmeniui (įmonės direktoriui), bet ir juridiniam asmeniui (įmonė turėtų atsakyti savo turtu).

Taikyti supaprastintą bylų nagrinėjimo tvarką PVM grobstymo atvejais.

Taikyti ribojimus viešojo pirkimo, ES paramos gavimo srityje toms įmonėms, kurios padaro šiurkščių pažeidimų mokesčių mokėjimo, darbo santykių srityje.

Sukurti socialiai atsakingos įmonės apibrėžtį ir tokioms įmonėms taikyti tam tikras privilegijas, propaguoti skaidrų verslą.

Parengti projektą dėl socialinio informavimo žiniasklaidoje apie šešėlinės ekonomikos prevenciją.

Griežtinti atsakomybę už pakartotinius kontrabandos gabenimo atvejus.

Taikyti grynųjų pinigų deklaravimą įvežant į šalį didesnę nei 10 tūkst. eurų sumą iš kitų ES šalių.

Šaltinis: Vyriausybė

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius

Pirmiausia noriu pabrėžti, kad nepalaikome mokesčių slėpimo. Vis dėlto verslas pinigus sugeba išleisti vidutiniškai tris kartus efektyviau negu valstybė, tad jei litas lieka versle, jis atneša daugiau naudos. Mitas, kad nuslėpę mokesčius, verslininkai vėliau prisipirks mersedesų ar vilų, jie tuos pinigus veikiausiai panaudos tam pačiam verslui plėtoti. Be to, verslininkai visada buvo gudresni už valdininkus ir, nepaisant įvairių kontrolės mechanizmų, norėdami ras būdų, kaip juos apeiti.

Kitas dalykas, esame skaičiavę, kad kai kuriose srityse dirbančios mažos įmonės, sumokėjusios visus mokesčius, neišgyventų. Žiūrint iš valstybės pozicijų, jai pigiau turėti iš dalies šešėlyje veikiantį versliuką, negu jame dirbantiems žmonėms mokėti pašalpas. Kita vertus, ar toks verslas, kuris nesugeba išsilaikyti, apskritai reikalingas?

Tačiau pagrindinė problema Lietuvoje, labiausiai demotyvuojanti mokesčių mokėtojus, yra tai, kad jie nežino, kur jų pinigai panaudojami, arba dažniausiai girdi tik apie jų pinigų švaistymą, pavyzdžiui, kad koks nors Seimo narys nusipirko servizą už 2 tūkst. litų ar aukštas valstybės tarnautojas važinėja visureigiu už 200 tūkst. litų. Taip pat yra daugybė sričių, tarp kurių – švietimo sistema iki reformos, energetika, sveikatos sistema, kuriose mokesčių mokėtojų pinigai naudojami neefektyviai.

Jeigu žinotume, kur ir kaip mūsų pinigai paskirstomi, ką už tai gauname, būtų daugiau noro juos mokėti. Galbūt tada atsirastų ir daugiau solidarumo kaip Vokietijoje ar Šveicarijoje, kur visi supranta, kad turi žaisti pagal vienodas taisykles – mat jeigu tu ar tavo kaimynas slėps mokesčius, tai bendras kelias prie jūsų namų taip ir gali likti duobėtas.