Šalies verslas sutinka, kad korupcija yra opi šalies problema, todėl kovą su ja bendrovės sako pradedančios nuo savęs. Vis dėlto pripažįsta, kad norėdamos išlikti skaidrios jos dėl užsakymų turi paplušėti daugiau.

Jei reiktų, kyšį duotų

40 proc. apklaustų verslininkų mano, kad korupcija Lietuvoje yra smarkiai paplitusi. Pasaulyje požiūris į korupciją panašus – ją kaip problemą įvardija 39 proc. apklaustųjų. Vidurio ir Rytų Europos rodiklis siekia 51 proc., Vakarų Europos – 22 proc. Tokius rezultatus pateikė šiemet tyrimą atlikusi bendrovė „Ernst & Young“.

Tyrimo duomenimis, net 15 proc. apklausoje dalyvavusių pirmaujančių pasaulinio lygio įmonių vadovų sutiktų mokėti kyšius, kad laimėtų arba išlaikytų verslą. Nuo 2010 m. šis apklausos rodiklis išaugo net 6 proc. ir siekė 9 proc.

„Pagrindinė to priežastis – esant ekonominių sunkumų augantis spaudimas vidurinės ir aukščiausios grandies vadovams. Jie jaučia spaudimą išlaikyti ekonominio augimo rodiklius, o tai dažnai nesuderinama su siekiu atitikti teisės aktuose ir gerojoje verslo praktikoje įtvirtintus principus“, – sakė bendrovės „Ernst & Young“ neteisėtų veiksmų tyrimų padalinio vadovas Baltijos regione Liudas Jurkonis.

Šneka, bet nedaro

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad apie du trečdalius Baltijos valstybėse veikiančių įmonių vadovų teigia skiriantys ypatingą dėmesį antikorupcijos klausimams ir siekia juos įtvirtinti vidinėje įmonių tvarkoje ir procedūrose. Tačiau tokių procedūrų įgyvendinimas ir veiksmingumas yra pagrindinė problema Baltijos šalyse.

„Antikorupcinių procedūrų faktinis taikymas ir efektyvumas Lietuvoje daugiau nei keletą kartų nusileidžia tiek Vidurio bei Rytų, tiek Vakarų Europos rodikliams“, – sakė L.Jurkonis.

Anot jo, šį teiginį iliustruoja ir tai, kad vos 8 proc. antikorupcijos taisyklių pažeidimų sulaukė neigiamo vadovybės dėmesio – bet kokios drausminančios priemonės. Todėl pašnekovas pabrėžė, kad vadovai turėtų labiau susitelkti į praktinę, o ne formalią kovą su korupcija.

Pražudo siekis pasipelnyti

„Žinoma, korupcija niekur nedings, nes tai pasaulinė problema. Tačiau lieka žengti pirmyn arba eiti atgal. Mes keletą metų tikrai ėjome į priekį, tačiau pastaruoju metu visose srityse – tiek valstybinėse, tiek verslo įmonėse – iš maišo pradėjo lįsti ylos. Manau, ateities perspektyvas nulems tai, kiek po rinkimų valstybės organuose įsiveis “šakalų„. Juk įgyvendinant bet kokį gerą projektą užtenka vos vieno žmogaus jam sugriauti, – sakė bendrovės “Tvirta" direktorius Andrius Mačiulis.

Bendrovės „Grifs AG“ rinkodaros vadovė Rūta Pulokaitė pabrėžė, kad kovą su korupcija bendrovės pirmiausia turėtų pradėti nuo savęs. Pavyzdžiui, skaidriai mokėti mokesčius, bendrauti su tiekėjais ir klientais.

Tačiau A.Mačiulis apgailestavo, kad siekis pasipelnyti šalyje išlieka viena didžiausių problemų: „Kaip sakoma, visų nagai riesti į save. Kai įmonės, jų darbuotojai, bedarbiai, pensininkai ir valdžia plėšia į save, valstybė gali būti sudraskyta.“

Kita vertus, pašnekovas patikino, kad per pastaruosius metus kovodama su korupcija šalis padarė pažangą. Anot jo, esama nemažai verslo skaidrumo iniciatyvų.

Už patikimumą moka daugiau

A.Mačiulis pasakojo, kad dar jauna jo vadovaujama bendrovė nepajėgi keisti viso verslo požiūrio. Tačiau kiek gali, imasi verslo skaidrumo politikos ir mano, kad tai duoda naudos. Anot jo, bendrovė prieš keletą metų patvirtino verslo etikos gaires, taip pat tiekėjus supažindina su sąžiningumo deklaracija. Joje, kaip sakė pašnekovas, nurodoma, kad bendrovė renkasi sąžiningą verslo modelį. „Nors deklaracija juridinių galių neturi, ją pateikdami priverčiame tiekėją susimąstyti“, – teigė A.Mačiulis.

Vyras pasakojo, kad bendrovė stengiasi rinktis potencialą tobulėti turinčias ir skaidriai dirbančias įmones. Tačiau pripažino, kad tai gali kainuoti daugiau.

„Pavyzdžiui, pasirenkame vežėją, kuris, žinome, moka mokesčius, sąžiningai elgiasi su darbuotojais ir pan. Mes sutinkame mokėti jam vienu ar dviem litais daugiau ir taip išlošiame – juk turime partnerį, kuris mūsų neapgaudinėja. Taigi vien kontrolės mechanizmai tampa mažesni, šiek tiek mažėja ir mūsų sąnaudos“, – pasakojo pašnekovas.

Sąžiningumą skatina partneriai

Advokatų kontoros LAWIN asocijuoto partnerio Ryčio Paukštės manymu, nuo korupcijos veiksmų verslą dažnai atbaido švietimas: „Švietimas reikalingas, kad verslas blaiviai įvertintų savo elgesį. Manau, verslininkus nuo korupcijos atgraso žinojimas, kokios trukmės ar kokio dydžio problemų gali dėl to kilti.“

Kaip vieną pagrindinių ir griežčiausių Lietuvos teisės aktų, numatančių verslo atsakomybę už korupcines veikas, jis išskyrė Baudžiamąjį kodeksą. Šis, kaip teigė pašnekovas, numato baudžiamąją atsakomybę ne tik atskiriems darbuotojams, bet ir pačiai įmonei. Taip pat svarbūs Civilinis kodeksas, Korupcijos prevencijos įstatymas, Labdaros ir paramos įstatymas ir pan. bei tarptautinis reguliavimas.

„Daug mūsų įmonių stengiasi tapti užsienio įmonių partneriais, užsienio produkcijos platintojais ar nori eksportuoti prekes į civilizuotas užsienio šalis. O užsienio valstybių teisinis reguliavimas yra gana griežtas ir jo reikalavimų reikia laikytis. Prisitaikiusios prie jų įmonės vėliau nenori griauti partnerystės, sukurtų kanalų“, – sakė R.Paukštė.

Imasi šviesti darbuotojus

Nors darbdavys gali griežtai laikytis sąžiningo verslo principų, jis nėra visiškai apsaugotas nuo atskirų darbuotojų korupcinių veiksmų. Todėl R.Paukštė pabrėžė, kad darbuotojams būtina aiškiai nurodyti savo poziciją korupcijos klausimais.

„Priimdamas į darbą darbdavys turi organizuoti atitinkamus mokymus, kurie darbuotojui leistų suprasti, kas jo laukia, jei elgsis netinkamai“, – pasakojo pašnekovas.

Savo darbuotojams organizuoti mokymus korupcijos klausimais, kaip sakė jis, anksčiausiai šalyje ėmėsi užsienio kapitalo įmonės. Tačiau pastebima, kad tokius mokymus pradeda organizuoti ir didesnės lietuviško kapitalo įmonės, ypač užsiimančios užsienio prekyba.

„Tokia įmonių praktika plinta, nes joms tai daryti naudinga“, – sakė R.Paukštė.