Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė galimą galimybių paso stabdymą vadina ilgai lauktu sprendimu ir sako, jog jis jau neturi logikos.

„Galimybių pasas buvo įvestas siekiant atskirti srautus, tačiau prekyboje srautai vistiek susimaišydavo, nes kai kuriose parduotuvėse jis nebuvo reikalingas. Kita vertus, dabar, kai dominuoja omikron atmaina, serga net ir vakcinuoti, tai srautų atskyrimas neturi visai jokios logikos“, – penktadienį BNS sakė R. Vainienė.

Anot jos, prekyboje ši priemonė nebuvo tokia veiksni.

„Visoje Europos Sąjungoje šią priemonę prekyboje taikė tik trys valstybės – Lietuva, Kipras ir Latvija. Kitos valstybės taikė kitokį srauto reguliavimą, taikant kvadratinių metrų skaičių vienam pirkėjui. Manome, kad jis labiau užtikrina saugų atstumą ir saugų apsipirkimą. Juolab, kad tai ne ta paslauga, kur reikia nusiimti kaukę“, – kalbėjo asociacijos direktorė.

Manome, kad jis labiau užtikrina saugų atstumą ir saugų apsipirkimą. Juolab, kad tai ne ta paslauga, kur reikia nusiimti kaukę.

R. Vainienės teigimu, prekybininkai kaip pagrindinę galimybių paso žalą įvardijo sumažėjusius pirkėjų srautus ir išaugusias išlaidas, susijusias su dokumento kontrole.

„Skundėsi, kad srautai mažėjo nuo 10 iki 50 procentų. Paso patikra yra labai brangi, žymiai brangesnė nei srauto reguliavimas. Atsirado atskira profesija, apsaugos darbuotojų įkainis buvo didelis“, – sakė R. Vainienė.

Jos manymu, sustabdžius galimybių paso galiojimą, prekybos vietose padaugės pirkėjų.

Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis taip pat teigiamai vertina Vyriausybės planus stabdyti galimybių pasą. Svarbiausia, kad jis nebūtų naikinamas etapais.

„Galimybių pasą reikėtų naikinti, nes savo darbą jis jau padarė, tie, kas norėjo, pasiskiepijo, matome kad jau praktiškai sustojo pirmos vakcinos gavimas. Norėtųsi, kad būtų pasitarta su verslu, nes galimybių pasas turėtų būti ne etapais naikinamas. Jei naikinamas, tai visur ir nedaryti jokių išimčių“, – BNS sakė G. Balnis.

„Jei, pavyzdžiui, kavinės veikia prekybos centre, ir jei kažkokioms parduotuvėms ar paslaugoms leistų veikti tik su galimybių pasu, o kažkam be, tai kur tada kontrole, kas tikrins, tikrai labai sudėtinga. Turėtų būti arba viskas, arba nieko“, – pridūrė jis.

G. Plytnikas: žiūrovų srautams įtaka bus maža

Tuo metu jino teatrų atstovas sako nesitikintis, kad panaikinus galimybių pasą išaugs žiūrovų srautai, nes juos reguliuoja užsikrėtimų skaičius. 

„Jeigu jiems (galimybių pasams – BNS) atėjo galas, sveikiname. Poveikis bus teigiamas, nes bet koks barjeras laiko prasme yra  vagis. Bet kokie kontroliuojantys dalykai pakeliui į salę sudaro galimybę eilėms“, – BNS sakė „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas.

„Nemanau, kad tai paveiks (kino teatrų lankomumą – BNS) dėl vienos paprastos priežasties – kino teatrų auditorija, žiūrovai yra socialiai aktyvūs jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonės. Šiose grupėse skiepijimosi problemų nėra. Ar su galimybių pasu, ar be be jo, jie kaip ėjo, taip ir eis, o kas nėjo, tas ir neis“, – teigė jis.

Pasak jo, didesnę įtaką negu galimybių pasako atsisakymas žiūrovų srautui turės bendra sergamumo situacija: „Dabar mes jaučiame, kad yra masinis sirgimas – sumažėjo srautai“.

G. Plytnikas pabrėžė, kad atsisakius galimybių paso, nebereikės gaišti laiko tikrinant, ar žmonės turi galimybių pasus. Taip pat nebereikės mokėti samdomiems tikrintojams.