- Valdas Pryšmantas, Erika Alonderytė, Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei kitą trečiadienį žadant priimti spendimą dėl galimybių paso sustabdymo, verslo atstovai sako laukę tokio sprendimo ir tikisi, kad dėl to parduotuvėse išaugs pirkėjų srautai, sumažės išlaidos, skirtos dokumento patikrai. Pasak jų, svarbu, kad galimybių pasas nebūtų naikinamas etapais ar su išimtimis.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė galimą galimybių paso stabdymą vadina ilgai lauktu sprendimu ir sako, jog jis jau neturi logikos.
„Galimybių pasas buvo įvestas siekiant atskirti srautus, tačiau prekyboje srautai vistiek susimaišydavo, nes kai kuriose parduotuvėse jis nebuvo reikalingas. Kita vertus, dabar, kai dominuoja omikron atmaina, serga net ir vakcinuoti, tai srautų atskyrimas neturi visai jokios logikos“, – penktadienį BNS sakė R. Vainienė.
Anot jos, prekyboje ši priemonė nebuvo tokia veiksni.
„Visoje Europos Sąjungoje šią priemonę prekyboje taikė tik trys valstybės – Lietuva, Kipras ir Latvija. Kitos valstybės taikė kitokį srauto reguliavimą, taikant kvadratinių metrų skaičių vienam pirkėjui. Manome, kad jis labiau užtikrina saugų atstumą ir saugų apsipirkimą. Juolab, kad tai ne ta paslauga, kur reikia nusiimti kaukę“, – kalbėjo asociacijos direktorė.
Manome, kad jis labiau užtikrina saugų atstumą ir saugų apsipirkimą. Juolab, kad tai ne ta paslauga, kur reikia nusiimti kaukę.
R. Vainienės teigimu, prekybininkai kaip pagrindinę galimybių paso žalą įvardijo sumažėjusius pirkėjų srautus ir išaugusias išlaidas, susijusias su dokumento kontrole.
„Skundėsi, kad srautai mažėjo nuo 10 iki 50 procentų. Paso patikra yra labai brangi, žymiai brangesnė nei srauto reguliavimas. Atsirado atskira profesija, apsaugos darbuotojų įkainis buvo didelis“, – sakė R. Vainienė.
Jos manymu, sustabdžius galimybių paso galiojimą, prekybos vietose padaugės pirkėjų.
Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis taip pat teigiamai vertina Vyriausybės planus stabdyti galimybių pasą. Svarbiausia, kad jis nebūtų naikinamas etapais.
„Galimybių pasą reikėtų naikinti, nes savo darbą jis jau padarė, tie, kas norėjo, pasiskiepijo, matome kad jau praktiškai sustojo pirmos vakcinos gavimas. Norėtųsi, kad būtų pasitarta su verslu, nes galimybių pasas turėtų būti ne etapais naikinamas. Jei naikinamas, tai visur ir nedaryti jokių išimčių“, – BNS sakė G. Balnis.
„Jei, pavyzdžiui, kavinės veikia prekybos centre, ir jei kažkokioms parduotuvėms ar paslaugoms leistų veikti tik su galimybių pasu, o kažkam be, tai kur tada kontrole, kas tikrins, tikrai labai sudėtinga. Turėtų būti arba viskas, arba nieko“, – pridūrė jis.
G. Plytnikas: žiūrovų srautams įtaka bus maža
Tuo metu jino teatrų atstovas sako nesitikintis, kad panaikinus galimybių pasą išaugs žiūrovų srautai, nes juos reguliuoja užsikrėtimų skaičius.
„Jeigu jiems (galimybių pasams – BNS) atėjo galas, sveikiname. Poveikis bus teigiamas, nes bet koks barjeras laiko prasme yra vagis. Bet kokie kontroliuojantys dalykai pakeliui į salę sudaro galimybę eilėms“, – BNS sakė „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas.
„Nemanau, kad tai paveiks (kino teatrų lankomumą – BNS) dėl vienos paprastos priežasties – kino teatrų auditorija, žiūrovai yra socialiai aktyvūs jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonės. Šiose grupėse skiepijimosi problemų nėra. Ar su galimybių pasu, ar be be jo, jie kaip ėjo, taip ir eis, o kas nėjo, tas ir neis“, – teigė jis.
Pasak jo, didesnę įtaką negu galimybių pasako atsisakymas žiūrovų srautui turės bendra sergamumo situacija: „Dabar mes jaučiame, kad yra masinis sirgimas – sumažėjo srautai“.
G. Plytnikas pabrėžė, kad atsisakius galimybių paso, nebereikės gaišti laiko tikrinant, ar žmonės turi galimybių pasus. Taip pat nebereikės mokėti samdomiems tikrintojams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslas: saulės ir vėjo elektrinių plėtrai Lietuvoje reikia atrasti 2 tūkst. hektarų2
Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) pasiūlius drausti bet kokią saulės ar vėjo elektrinių statybą žemės ūkio paskirties žemėje, energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė teigia, kad toks draudimas tik dar labiau apribotų atsinaujinančios e...
-
Lietuva dešimčiai metų pasiskolino 650 mln. eurų5
Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. eurų, išleisdama dešimties metų trukmės euroobligacijų emisiją. ...
-
Dėl Ukrainos grūdų krizės gresia badas: ar Lietuva gali tapti eksporto vartais?5
Gresianti katastrofa arba dar blogiau – badas. Tokias prognozes skelbia ekspertai, jei Europai nepavyks iš Ukrainos išgabenti keliasdešimt milijonų tonų grūdų derliaus. Susisiekimo ministras sako, kad vienintelis kelias – a...
-
Kainos išsipūtė ir Lenkijoje: ar vis dar apsimoka važiuoti ten apsipirkti?18
Lenkijoje praėjus beveik keturiems mėnesiams po PVM maistui panaikinimo, gyventojai sako, kad kainos vis tiek išsipūtė ir kai kuriuos produktus jau sunku įpirkti. Atvykstantys lietuviai kalba, kad į Lenkiją važiuoti apsimoka, nebent turint plan...
-
Vyriausybė pritaria privalomam medžiotojų draudimui, bet projektą siūlo tobulinti3
Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Seimo nario siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui, tačiau mano, kad Medžioklės įstatymo pataisas dar reikia tobulinti. ...
-
PVM lengvata maistui: galutinis vartotojas net nepajustų?4
Sparčiai kylant maisto produktų kainoms, prezidentas siūlo Lietuvoje taikyti lengvatinį PVM tarifą maistui. Koks jis galėtų būti ir kam būtų taikomas – nepatikslina. Valdantieji anksčiau yra sakę, kad lengvata nuguls ne pirkėjų, o prekybini...
-
„Tatenos“ ekspertai palankiai įvertino IAE branduolinio kuro tvarkymą
Lietuva sėkmingai išvežė visą panaudotą branduolinį kurą iš nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (AE) ir tinkamai atlieka jos išmontavimo darbus, teigia misiją Lietuvoje baigę Tarptautinės atominės energijos agentūr...
-
Lietuvoje trūksta darbo jėgos: perspektyvų dėl dirbančių ukrainiečių nemato5
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis tikina, kad darbo jėgos poreikis Lietuvoje šiuo metu yra didžiausias iššūkis. Pasak jo, problema yra tai, kad mes neturime atsako į šį iššūkį,...
-
Ekonomistai: svarstyti apie „Maršalo planus“ Ukrainai dabar dar ne laikas
Jau kylant diskusijoms apie Ukrainos atstatymui ir ekonomikos gaivinimui reikalingas lėšas, ekonomistai mano, kad kalbėti apie galimą pagalbą karo krečiamai šaliai dar per anksti. „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiu...
-
Kas bus su tais, kurie netrukus eis į pensiją?2
Pensijų fondų vertės krenta, nes yra neatsiejamos nuo kapitalo rinkų. Pastarosiose stebimas akcijų kainų smukimas. Kas bus su tais, kurie artimiausiu metu eis į pensiją? Krentant akcijų rinkoms, ką gali prarasti pensijų fondai ir ką gali prarasti p...