- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvių, latvių ir estų Velykų šventimo įpročiai – panašūs. Baltijos šalių gyventojai Velykas tradiciškai planuoja švęsti namuose su šeima ir artimaisiais. Kiaušinių šventiniam stalui dauguma jų įsigyja prekybos centre, o šventinėms išlaidoms skiria nuo 50 iki 200 litų. Tai parodė prekybos tinklo „Maxima“ trijose Baltijos šalyse atlikta internetinė apklausa, kurioje dalyvavo per 4 000 respondentų.
Apibendrinus apklausos rezultatus, latviai išsiskyrė suvalgomų kiaušinių skaičiumi: prie šventinio stalo beveik pusė jų įveikia daugiau kaip keturis. Apie du trečdaliai apklaustų estų prie Velykų stalo suvalgo iki keturių kiaušinių, o 37 procentams lietuvių pakanka 1-2 kiaušinių.
Baltijos šalyse skiriasi ir pasiruošimas šventei. Daugiau nei trečdalis Lietuvoje apklaustų respondentų nurodė, kad šiemet įsigys naujų šventinių atributų – staltiesę, gėlių vazonų, indų, padėklų kiaušiniams, kuriais papuoš namus, o estai ir latviai apsiriboja stalą puošdami žaliuojančiais augalais ir skintomis gėlėmis.
Beveik pusė apklaustų latvių ir lietuvių atsakė, kad prie jų Velykų stalo susėda nuo 4 iki 8 žmonių, Estijoje – iki 4 žmonių. Velykų patiekalus daugiau kaip pusė latvių pradeda ruošti kiek anksčiau – likus dviem-trims dienoms iki šventės, o lietuviai ir estai – dažniausiai Velykų išvakarėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas2
Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...
-
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienoda
Itin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...
-
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu3
Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1
Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkio
Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Šventinės nuotaikos kaina
Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Dau...
-
Lingė apie valdančiųjų planus dėl mokesčių: biudžeto pajamos būtų nepakankamos
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, sako, kad valdančiųjų planas didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą nesukurtų pakankamo pajamų į biudžetą šaltinio planuojamoms išlaidoms padengti. Politikas tik...
-
Šadžius apie SEB banko sprendimą: solidarumo mokestis jokios įtakos tam neturėjo2
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad SEB banko sprendimui naują jungtinę būstinę įsteigti Taline, o ne Vilniuje įtakos neturėjo Lietuvoje vasarą pratęstas vadinamasis solidarumo mokestis. ...
-
Lietuviai be sviesto: kaina pakilo drastiškai10
Per metus sviestas Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pabrango maždaug ketvirtadaliu. Kai kur, pavyzdžiui, Vokietijoje, net dvigubai. Tai smūgis daug sviesto naudojančioms kepykloms. Štai kruasanais garsėjančioje Prancūzijoje...
-
Seimas leido 200 MW kaupiklius naudoti sistemos balansavimui po 2025-ųjų vasario3
Seimas pritarė, kad pernai Lietuvoje pradėję veikti 200 megavatų (MW) bendros galios elektros kaupimo įrenginiai nuo kitų metų vasario, Baltijos šalių elektros tinklus sinchronizavus su Europa, trejus metus būtų naudojami sistemos balansavimui...