Kodėl maisto kainos kyla, kas tam turi didžiausią įtaką ir ko galime tikėtis ateityje, plačiau pakomentavo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.

– Maisto kainų augimas Lietuvoje vėl paspartėjo. Kokios pagrindinės to priežastys?

– Matome, kad šiemet maisto kainų augimas tikrai paspartėjo. Viena iš pagrindinių priežasčių yra maisto žaliavų brangimas pirminėje tiekimo grandinėje.

Tai rodo, kad supirkimo kainos pabrango – tarkime, kiaušinių, pieno, tam tikrų žemės ūkio produktų, vaisių. Būtent tai ir yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl šiais metais maisto kainų augimas spartėjo.

– Kas labiausiai brango?

– Tikrai matome, kad šiemet brango kiaušiniai ir pieno produktai. Priežasčių yra įvairių – kiaušinių brangimą lėmė tam tikri ligų protrūkiai, pavyzdžiui, paukščių gripas. Mėsos supirkimo kainos taip pat išaugo dėl ligų kitose Europos Sąjungos šalyse.

Žvelgiant į vaisius, matome, kad jie pabrango dėl šaltesnės, lietingesnės vasaros bei gegužės šalnų. Taip pat yra įdomi tendencija – pastebime, kad paaugo ir importuojamų prekių kainos: kavos, šokolado, alyvuogių aliejaus. Tai – klimato kaitos ir ekstremalių gamtos reiškinių pasekmė.

– Ar šalnos, lietinga vasara ar karščio bangos kitose šalyse turi tiesioginį poveikį kainoms?

– Taip, nors kartais atrodo, kad tie įvykiai labai toli, bet, tarkime, sausros Brazilijoje ar Indonezijoje tiesiogiai paveikia mus per kai kurių produktų kainas. Šiuo atveju – kavos, kuri lietuviams labai mėgstama. Per pastaruosius kelerius metus jos kaina labai išaugo.

– Kaip prie infliacijos prisideda atlyginimų augimas?

– Žinoma, didesni kaštai įmonėms daro įtaką kainoms. Deja, bet ekonomikoje retai galima turėti abu gerus dalykus – spartų atlyginimų augimą ir mažą infliaciją. Didėjantys kaštai lemia didesnes produktų ir paslaugų kainas, o sparčiai augantis minimalus atlyginimas taip pat gali prisidėti prie spartesnės infliacijos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar galima tikėtis, kad situacija pasikeis kitąmet?

– Iš vienos pusės gali būti, kad žaliavų brangimas pirmoje tiekimo grandinėje sulėtės. Tačiau ateis pensijų antros pakopos išmokų banga – gyventojai daugiau vartos, daugiau pirks ir tikėtina, kad tai skatins kainų augimą. Todėl nesitikime, kad infliacija kitąmet sulėtės, palyginti su šiais metais.

Bet kokie pokyčiai pasaulinėje rinkoje daro mums tiesioginę įtaką.

– Ar brangstantis maistas yra tik Lietuvos problema?

– Kadangi Lietuva yra atvira ekonomika, mus labai veikia pasaulinės tendencijos. Pavyzdžiui, didesnis vartojimas Vokietijoje ar Ispanijoje gali lemti kainų augimą Lietuvoje, nes mūsų gamintojai daug eksportuoja. Jeigu kitur paklausa auga, didėja ir supirkimo kainos Lietuvoje, o tai reiškia – didesnes kainas čia.

Esame labai priklausomi nuo pasaulinių tendencijų, nes daug eksportuojame ir importuojame. Bet kokie pokyčiai pasaulinėje rinkoje daro mums tiesioginę įtaką.

– Ar sunku prognozuoti, kas dar brangs?

– Manome, kad supirkimo kainos – pieno, kiaušinių, mėsos – turėtų stabilizuotis. Daugiau nežinomybės kelia vaisiai ir daržovės. Ši produktų grupė labai priklauso nuo derliaus ir klimato kaitos. Lietuviškų vaisių derlius šiemet buvo gerokai mažesnis, o daug importuojame iš kitų šalių. Tad nežinomybės išlieka, bet tikimės, kad žaliavų kainos artimiausiu metu nebeaugs taip sparčiai.