Vėjo jėgainės jūroje – naujas potencialas regiono ekonomikai

Sulauksime didelių investicijų

Klaipėdos uostas gali tapti viena iš nedaugelio vietų Baltijos jūroje, kur būtų montuojamos ar netgi gaminamos jūroje statomos vėjo jėgainės.

Šiuo metu tokie uostai yra Vokietijoje ir Danijoje, jo kūrimo planai rengiami Lenkijoje, Gdynėje.

Kitų metų pradžioje aiškesnis uosto vėjo jėgainių bazės modelis turėtų būti ir Klaipėdoje. Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ministerijos, įmonė „Investuok Lietuvoje“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turi parengti jūrinės inžinerinės pramonės plėtros vertės pasiūlymus, kuriuos pristatytų uosto kompanijoms.

Toks sprendimas priimtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuriame buvo pristatytas vėjo jėgainių infrastruktūros vystymo klausimas.

„Turime būti pasirengę, nes į Lietuvą ateis didelės investicijos. Labai svarbu, kad jūroje turėtume ne tik vėjo jėgainių parkus, bet ir papildomą verslą krante – jėgainių surinkimą, gal netgi gamybą su kiek įmanoma daugiau darbo vietų“, – svarstė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Yra keli variantai

Preliminariai Klaipėdos uoste reikėtų gerai paruoštos krantinės su maždaug 15 ha teritorija prie jos.

„Uosto direkcija yra atlikusi esamų uosto naudotojų, kurie, atsižvelgdami į savo veiklos ir plėtros planus, būtų suinteresuoti ateityje diversifikuoti dalį savo veiklos ir imtis vėjo elektrinių gamybos ar sandėliavimo, apklausą. Apklausos rezultatai parodė, kad uosto naudotojai būtų suinteresuoti vėjo jėgainių plėtros galimybėmis“, – kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Anot jo, perspektyvios vietos yra Vakarų Baltijos laivų statykloje, Vakarų laivų gamykloje. Čia vėjo jėgainių krovimo, surinkimo, o gal net ir gamybos veiklą vykdytų teritorijas nuomojanti „BLRT grupė“.

Variantas neblogas žvelgiant į perspektyvą, kad Klaipėda galėtų tapti Rytų Baltijos regiono jūros vėjo jėgainių surinkimo ir gavybos baze. Juo labiau kad „BLRT grupė“ turi verslą ir Latvijoje, ir Estijoje.

A.Latakas išskyrė ir kitą variantą. Vėjo jėgainių surinkimo bazė Uosto direkcijos lėšomis galėtų būti kuriama naujai planuojamame Klaipėdos pietiniame uoste. Sukurtą struktūrą ji konkurso būdu išnuomotų operatoriui. Tai būtų naujas uosto veiklos modelis.

Pasiūlyta pernelyg nedelsti

Kol kas nei „BLRT grupė“, nei kas nors kitas nėra pateikęs paraiškos uoste kurti su vėjo jėgainių surinkimu ar gamyba susijusią veiklą.

Priežastis – nėra techninių parametrų, kokios vėjo jėgainės būtų surenkamos, ar jos būtų gaminamos.

„Jei vyktų tik vėjo jėgainių surinkimas, ypatingo pasirengimo nereikia. Uoste yra pakankamai pajėgumo tokiai veiklai. Galėtų kooperuotis kelios kompanijos. Daugiau investicijų reikėtų, jei vyktų vėjo jėgainių gamyba“, – svarstė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika.

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė tikino, kad Klaipėdos uosto perspektyvos yra labai geros. Atviroje jūroje, už maždaug 30 km nuo Klaipėdos, planuojama statyti ne vien 700 megavatų galios vėjo jėgainių parką, bet ir antrą kiek mažesnį. Vėjo jėgainių bazės veikla Klaipėdos uoste būtų ilgalaikė su perspektyva aptarnauti parkus, dirbti kitų rytinės Baltijos pakrantės šalių vandenyse.

„Klaipėdos uostas jau dabar turėtų pradėti ruoštis, nes bazė arba bent aiškus jos modelis turi būti 2023 m., kai rengsime pirmojo vėjo jėgainių parko statybos operatoriaus konkursą“, – teigė D.Garbaliauskaitė. Anot jos, laikas bėga greitai, klimato kaitos programoms skiriami dideli pinigai. Europoje jau buvo atvejų, kad kai kurie uostai delsė, nespėjo pasiruošti ir liko progreso nuošalyje.

Geroji patirtis

Patirtimi jūros energetikos srityje dalytasi Klaipėdoje šią savaitę vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Offshore Industry in the Eastern Part of the Baltic Sea: Get Ready for Business“, kurioje apžvelgtos regiono verslui atsiveriančios naujos galimybės, Klaipėdos uosto ir verslo stipriosios pusės bei apžvelgtos vertingos užsienio praktikos. Renginį organizavo Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje kartu su partneriais – LR energetikos ministerija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei Lietuvos jūriniu klasteriu.

„Šiandien jau nebekeliame klausimų, ar vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje yra reikalinga. Pasauliui vis sparčiau žengiant į atsinaujinančių išteklių energetikos amžių, šiuo keliu, kartu atliepdami ir keliamus žaliojo kurso tikslus, privalome eiti ir mes. Tačiau, rengiantis įgyvendinti jūrinės vėjo energetikos projektą greta Lietuvos krantų, itin svarbu konsultuotis su ekspertais, nagrinėti gerąją patirtį“, – sako Uosto direkcijos vadovas A.Latakas.

Danijos ambasadoriaus Lietuvoje Hanso Brasko teigimu, Lietuva ir Klaipėda galėtų tapti jūrinės vėjo energetikos projektų plėtojimo flagmanėmis rytinės Baltijos jūros dalies regione. „Buvimo pirmosiose gretose privalumai apimtų ne tik naudą vietos pramonei, bet ir visai tiekimo grandinei. Klaipėda turi potencialo tapti jūrinės vėjo energetikos pramonės logistikos centru, o sėkmingai veikiantis Danijos Esbjergo uostas yra puikus tokios specializacijos pavyzdys“, – pažymėjo ambasadorius H.Braskas.