Lietuva tikina, kad Baltarusija neišsklaidys jos abejonių dėl Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo, kol neatsakys į Lietuvos pateiktus klausimus ir nesurengs viešų AE poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos svarstymų Lietuvoje.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys BNS sako, kad Lietuvai sunkiai pavyksta prisikviesti Baltarusiją bendradarbiauti aplinkosaugos ir branduolinės saugos klausimais.

Tačiau pirmiausiai Lietuva siūlo Baltarusijai atnaujinti dėl pastarosios šalies kaltės prieš dvejus metus nutrūkusias konsultacijas dėl bendradarbiavimo susitarimo tarp abiejų šalių aplinkos ministerijų.Lietuvos pareigūnas sako, kad toks ministerijų susitarimas reikalingas, rengiant įvairių, ne tik branduolinių projektų, poveikio aplinkai vertinimo procedūras, teikiant bei viešinant PAV ataskaitas. Todėl konsultacijos dėl tokio susitarimo nesietinos su jau buvusiais atskirų veiklų poveikio aplinkai vertinimais.

Lietuva yra apskundusi Baltarusiją dėl netinkamo Espo konvencijos (JT Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija) taikymo, įgyvendinant Astravo AE projektą. Šios konvencijos įgyvendinimo komitetas preliminarias išvadas dėl Lietuvos skundo turėtų pateikti šių metų rugsėjį.

„Espo įgyvendinimo komitetas suformulavo papildomus klausimus Baltarusijai dėl jų atominės elektrinės projekto - tai geras ženklas. Lietuva komitetui apskundė Baltarusiją, kuri netinkamai įgyvendino poveikio aplinkai vertinimo konvencijos nuostatas ir rekomendacijas, netinkamai vertino alternatyvas ir mes prašėme komiteto atkreipti į tai dėmesį bei paraginti Baltarusiją atsižvelgti į mūsų argumentus“, - BNS sakė V.Auglys.

Anot jo, kol Baltarusija neatsakys į Lietuvos klausimus ir nesurengs viešųj PAV ataskaitos svarstymų Lietuvoje, ji neišsklaidys Lietuvos abejonių. Pirmasis toks viešas svarstymas prieš dvejus metus žlugo, Baltarusijos pusei neužtikrinus kokybiško vertimo.

Pasak V.Auglio, Baltarusija iki šiol neatsiuntė atsakymų, nors Lietuva savo susitarimo projektą jai pateikė dar prieš dvejus metus. Todėl, pareigūno teigimu, neaišku, ar birželio pabaigoje įvyks susitikimas dėl dvišalio ministerijų susitarimo.

„Dabar mes prašome Baltarusijos atgalinio ryšio – o jo kol kas nėra - kitaip nežinia, apie ką diskutuosime, nes iki šiol nieko iš jų negavome. Jie net du metus nesugebėjo nei atsiųsti savų pastabų į Lietuvos siūlomo susitarimo projektą, nei suformuluoti, ko jie nori - nežinau, su kuo jie tai sieja. Todėl nesame įsitikinę, ar įvyks tas susitikimas“, - kalbėjo V.Auglys.

Tuo metu Baltarusijos valdininkai teigia ketinantys atvykti į Vilnių konsultacijoms su Aplinkos apsaugos ministerija. Baltarusijos Gamtos išteklių ministerijos valstybinės ekologinės ekspertizės viršininkas Aleksandras Andrejevas BNS šią savaitę sakė, kad jei bus skirta pinigų kelionei, ministerijos atstovai birželio pabaigoje atvyks į Vilnių.

„Vasario pradžioje mes nusiuntėme Lietuvos aplinkos apsaugos ministerijai kvietimą konsultacijoms trimis klausimais - dėl susitarimo tarp dviejų ministerijų, dėl poveikio aplinkai vertinimo, dėl klausimų, kuriuos turi Lietuva dėl Baltarusijos AE statybos, taip pat dėl klausimų, kuriuos turi Baltarusija dėl Visagino AE statybos. Mes negavome jokio atsakymo. Gegužės pradžioje nusiuntėme dar kartą pakvietimą, konkretizavome klausimus, ir gavome oficialų pakvietimą surengti konsultacijas Lietuvoje tik vienu klausimu - dėl susitarimo tarp ministerijų dėl PAV vertinimo, kaip vesti konsultacijas. Bet jokių klausimų dėl atominių elektrinių“, - BNS sakė A.Andrejevas.

Anot jo, konsultacijos dėl susitarimo tarp ministerijų nebuvo baigtos, nes po paskutinių tokių pokalbių 2010 metais buvo įtampos tarp šalių dėl Baltarusijos AE projekto. A.Andrejevo teigimu, jei finansavimas Baltarusijos pareigūnų kelionei į Lietuvą bus skirtas, Baltarusijos pareigūnai į Vilnių atvyks galbūt birželio 27-29 dienomis.

Gegužės pabaigoje Rusijos naujienų agentūra pranešė, kad Baltarusija pasiūlė Lietuvai surengti konsultacijas dėl jos planų statyti atominę elektrinę Visagine. Pasak pranešimo, Minską su Visagino AE statyba susiję klausimai domina, nes Lietuva planuoja panaudoti Japonijos ir JAV korporacijos „Hitachi-GE Nuclear Energy“ technologijas ir reaktorių, kuris panašus į įrengtus Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje, kurioje 2011 metų kovo mėnesį įvyko branduolinis incidentas.Lietuva nesutinka su Minsko planais statyti atominę elektrinę Astravo rajone šalia Lietuvos sienos, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.

Lietuvos pareigūnai ne kartą teigė, kad Baltarusijos AE projektas kelia abejonių dėl poveikio aplinkai ir neatitinka tarptautinių konvencijų reikalavimų.

Espo konvencija numato, kad prioritetinė projekto statybos vieta gali būti nustatyta tik baigus poveikio aplinkai vertinimo procesą, tai yra atsakius į visus poveikį galbūt patirsiančių valstybių klausimus, supažindinus jų visuomenę su projektu ir surengus dvišales konsultacijas.

Pasak V.Auglio, nepaisant daugkartinių Lietuvos prašymų, nėra gauti atsakymai į esminius klausimus apie seisminius aikštelės tyrimus, nors praeityje planuojamos atominės elektrinės teritorijoje buvo užfiksuoti stiprūs žemės drebėjimai, taip pat neatsakyta į klausimus apie aikštelės parinkimo kriterijus, planuojamos atominės elektrinės aušinimą, poveikį Neries upei, gyventojams, aplinkinėms teritorijoms, galimus veiksmus įvykus didelio masto avarijai ir kita. Lietuvos visuomenė nėra tinkamai supažindinta su projektu, nėra surengtos ir dvišalės konsultacijos.

Baltarusijos pareigūnai šią savaitę Lietuvos žurnalistams Minske ir Astrave aiškino, jog per 1-2 mėnesius Baltarusija ketina pasirašyti susitarimą su atominės elektrinės statybos rangovu - Rusijos koncernu „Rosatom“.Astravo AE statybos direkcijos vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas Sergejus Galančukas Astrave surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistams aiškino, kad Baltarusijoje net neabejojama, kad AE bus pastatyta pagal planą - pirmasis reaktorius esą pradės veikti 2018 metais, o antrasis - 2020-aisiais.

„Tokio scenarijaus nėra - visi planai vykdomi. Šis planas - realus, yra susitarimai su Rusija dėl finansavimo. Todėl mes esame įsitikinę, kad projektas bus pastatytas ir elektrinė pradės veikti numatytu laiku“, - sakė S.Galančukas, paklaustas, ar svarstomas scenarijus, kad elektrinė, nors ir pastatyta, gali negauti licencijos ir niekada nepradės veikti.Anot jo, iki šiol į Astravo AE Baltarusija jau yra investavusi apie 200 mln. dolerių.

Birželio pradžioje pranešta, kad Maskva ir Minskas pasiekė susitarimą dėl atominės elektrinės statybos pirmojo etapo finansavimo. „Rosatom“ vadovas Sergejus Kirijenka tuomet sakė, kad parengiamiesiems darbams skirta 285 mln. dolerių.Pirmąją branduolinę jėgainę, kurios galia siektų 2,4 gigavato, Baltarusija su Rusijos finansine pagalba tikisi pastatyti Gardino srityje, netoli Astravo miestelio, vos už 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės.