- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugpjūtį buvo 1 ir, palyginti su liepa, sumažėjo 3 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai.
Rugpjūtį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino blogiau nei liepą: gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo dalis sumažėjo 3 procentiniais punktais (nuo 23 iki 20 proc.). Kaip ir praėjusį mėnesį kas penktas gyventojas (20 proc.) teigė, kad jo namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo.
Nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas taip pat pablogėjo: 21 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės, 12 proc. manė, kad ji blogės (liepą – atitinkamai 25 ir 11 proc.). Rugpjūtį pusė gyventojų (50 proc.) teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva (liepą – 49 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 45 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku.
Gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo nuo 32 iki 23 proc., 32 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (liepą – 27 proc.).
Rugpjūtį 26 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn. (liepą – 32 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 15 proc. gyventojų ketino išleisti mažiau.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugpjūtį skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis buvo 1, kaime – minus 1. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5, kaime – 2 procentiniais punktais.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą mieste lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai. Miesto gyventojų, teigiančių, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, dalis sumažėjo nuo 24 iki 21 proc., manančiųjų, kad ji gerės ateityje – nuo 27 iki 23 proc., prognozuojančiųjų šalies ekonominės padėties gerėjimą – nuo 34 iki 26 proc., ketinančiųjų išleisti didesniems pirkiniams – nuo 34 iki 26 proc.
Kaimo gyventojai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. ir didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau, tačiau gerokai blogiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas, šiek tiek blogiau – namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.
Kaimo gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo per praėjusius 12 mėn., palyginti su prieš mėnesį išsakyta nuomone, dalis sumažėjo nuo 25 iki 20 proc., teigiančiųjų, kad per ateinančius 12 mėn. ketina mažiau išleisti didesniems pirkiniams dalis sumažėjo nuo 17 iki 13 proc. Namų ūkio finansinės padėties gerėjimo per ateinančius 12 mėn. tikėjosi 17 proc., šalies ekonominės padėties – 19 proc. kaimo gyventojų (liepą – atitinkamai 21 ir 29 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu
Per metus (2021 m. rugpjūtį, palyginti su 2020 m. rugpjūčiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3 procentiniais punktais. Tai lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai.
Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 17 iki 20 proc., besitikinčiųjų, kad ji gerės ateityje – nuo 20 iki 21 proc.
Palyginti su 2020 m. rugpjūčiu, gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis padidėjo nuo 20 iki 23 proc., manančiųjų, kad padėtis blogės – dalis sumažėjo 4 procentiniais punktais (nuo 36 iki 32 proc.).
Rugpjūtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gyventojų, teigiančių, kad per ateinančius 12 mėn. ketina daugiau išleisti tokiems pirkiniams kaip baldai, buitinė technika ir pan., dalis padidėjo nuo 23 iki 26 proc.
Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas
Gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu beveik nepasikeitė: 20 proc. gyventojų teigė, kad ji pagerėjo (liepą – 19 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 45 proc. manė, kad pablogėjo.
Esamą savo šeimos finansinę padėtį rugpjūtį gyventojai vertino taip pat kaip liepą: 57 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 5 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų.
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 53 proc. gyventojų, 12 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (liepą – atitinkamai 52 ir 13 proc.).
Rugpjūtį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, pablogėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis padidėjo nuo 42 iki 49 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 17 proc. gyventojų (liepą – 21 proc.).
Namų ūkių pajamų pasikeitimas
Nuo š. m. gegužės gyventojų taip pat yra klausiama apie namų ūkio pajamų pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. Rugpjūčio mėnesio apklausos rezultatai rodo, kad per praėjusius 12 mėn. pajamos padidėjo 12 proc. namų ūkių, 69 proc. iš esmės nepasikeitė, o 16 proc. namų ūkių pajamos sumažėjo (liepą – atitinkamai 15, 66 ir 18 proc.).
47 proc. gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos padidėjo dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo, 19 proc. – dėl padidėjusių socialinių išmokų, 15 proc. – dėl pailgėjusio darbo laiko, padidėjusio darbo krūvio, dėl kitų priežasčių padidėjusio darbo užmokesčio tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 15 proc. – dėl įsidarbinimo ar darbo pakeitimo.
Daugiau nei pusė gyventojų (55 proc.), kurių namų ūkių pajamos sumažėjo, kaip pagrindinę priežastį nurodė sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį, dėl kitų priežasčių sumažėjusį darbo užmokestį tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą. 25 proc. namų ūkių pagrindinė pajamų sumažėjimo priežastis – darbo praradimas, nedarbas, nuosavo verslo bankrotas.
Pajamų sumažėjimas dažniausiai buvo susijęs su COVID-19 pandemija. Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos sumažėjo, 77 proc. nurodė, kad tam įtakos turėjo COVID-19 (gegužę – 78 proc., birželį – 75 proc., liepą – 77 proc.).
Dalies namų ūkių pajamų padidėjimas yra susijęs su COVID-19. Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, 22 proc. gyventojų teigė, kad tam įtakos turėjo COVID-19 (gegužę – 20 proc., birželį –18 proc., liepą – 21 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VERT ketina panaikinti visas „Inter RAO Lietuvos“ licencijas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį ketina panaikinti Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos grupės „Inter RAO Lietuva“ elektros eksporto, importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas. ...
-
Dviejų su valstybe siejamų bendrovių vadovų turtas viršijo milijoną eurų
Du bendrovių, kurių akcininkė yra savivaldybė ar valstybė, vadovai yra milijonieriai, rodo vieši Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. ...
-
G. Šimkus: jei infliacijos prognozės prastės, ECB jau liepą turėtų apsvarstyti palūkanų didinimą
Jeigu infliacijos prognozės dar labiau pablogės, liepos mėnesį Europos centrinis bankas (ECB) turėtų apsvarstyti galimybę didinti bazines palūkanų normas dvigubai greičiau nei planuota, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus...
-
Laukiant EK gairių dėl Kaliningrado, parlamentarai baiminasi „rankų išsukinėjimo“ Lietuvai
Europos Komisijai (EK) užsimojus paruošti naujas gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito per Lietuvą tarp Rusijos ir Kaliningrado, šalies viešojoje erdvėje pasigirdo nemažai būgštavimų. Nerimauta, kad toks EK apsisprendimas...
-
Kviečių supirkimo kaina birželį augo1
Kviečių ir pašarinių miežių supirkimo kainos Lietuvoje birželio viduryje padidėjo. ...
-
Savivaldybių įmonės pernai patyrė 5,1 mln. eurų nuostolių
Savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pajamos pernai augo 14,8 proc. iki 977 mln. eurų, tuo metu jų nuostolis siekė 5,1 mln. eurų (2021 metais uždirbta 28,7 mln. eurų pelno), skelbia Valdymo koordinavimo centras. ...
-
Verslo perėjimui prie atsinaujinančios energijos išteklių – 90 mln. eurų
Vyriausybė trečiadienį numatė šiemet skirti 5 mln. eurų įmonėms pakeisti taršų iškastinį kurą atsinaujinančios energijos ištekliais. Iki 2024 metų tam numatyta 90 mln. eurų. ...
-
„Sodros“ atstovė atskleidė, koks yra didžiausias Lietuvoje gautas pensijų anuitetas
Iš viso Lietuvoje pensijų anuitetus jau įsigijo per 1300 asmenų. Mažiausias anuitetas šiuo metu siekia devynis eurus, didžiausias – daugiau nei 300 eurų, praneša LNK. ...
-
Tarp turtingiausių strateginių įmonių vadovų – M. Armonaitis, M. Rudnickis, A. Latakas
Tarp strateginių Lietuvos įmonių vadovų pagal deklaruoto 2021 metų turto ir lėšų vertę išsiskyrė Klaipėdos uosto atstovai, rodo trečiadienį paskelbti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. ...
-
LB atstovas: 2024 metais palūkanų norma gali siekti apie 2 proc.1
2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma Euribor, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti apie 2 proc., prognozuoja Lietuvos bankas (LB). ...