- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas skelbia, kad nuo šių metų pradžios sustiprinta vartotojų apsauga už prekes ir paslaugas atsiskaitant mokėjimo kortele internetu. Tačiau birželį iš vienos komercinio banko klientės sąskaitos per keliolika kartų buvo sugebėta nurašyti po 109,99 euro. Tokia nuotaika prasidėjo žmogaus atostogos. Ar tikrai esame saugūs?
Dar nesame saugūs
Į redakciją kreipėsi vieno iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų klientė, nes iš banko sąskaitos septyniolika kartų "Aplle" savo pavadinime nurodanti e.parduotuvė nurašė iš jos sąskaitos vienodas 109,99 euro sumas. Maždaug 1 900 eurų. Moteris patyrė didžiulį stresą. Dalis rezervuotų pervedimų buvo sustabdyti, bet dalis pinigų jau buvo nurašyta.
"Pirmąją atostogų dieną žvilgtelėjau į savo e.banko sąskaitą ir nustėrau, – pasakojo skaitytoja. – Pamačiau, kad rezervuotos devynios sumos po 109,99 euro. Iškart kreipiausi į banką, kad sustabdytų operacijas. Sustabdė. Bet darbuotoja pasakė, kad aštuonios tokios sumos jau nurašytos.
Pirmąją atostogų dieną žvilgtelėjau į savo e.banko sąskaitą ir nustėrau.
Pokalbius matė paaugliai vaikai. Jie irgi patyrė didžiulį stresą. Suprato, kad jokio saugumo net bankuose nėra. Labai išgyveno. Ar kas tai kompensuos?"
Ar tai bankų sistemos klaida? Gal apsaugos spraga? Kokia komercinių bankų atsakomybė už tokius atvejus?
Bankas visą sumą moteriai pervedė atgal, bet pareiškė, kad po tris savaites truksiančio tyrimo jai bus pranešta, ar gali tais pinigais naudotis.
Pinigai grąžintini
Lietuvos banko Mokėjimų rinkos priežiūros skyriaus vyriausioji teisininkė Lina Chlebauskaitė, dienraščiui komentuodama incidentą, teigė, kad jo priežastys gali būti įvairios ir nebūtinai susijusios su vartotojos banke įvykusiais sutrikimais. Pavyzdžiui, jei vartotoja atsiskaityti su e.parduotuve panaudojo mokėjimo kortelę, galėjo būti ir taip, kad e.parduotuvė per klaidą pateikė vartotojos bankui tą patį mokėjimo nurodymą keletą kartų. Tokiu atveju e.parduotuvė turėtų atšaukti klaidingai išsiųstus mokėjimo nurodymus ir atliktas lėšų rezervacijas.
"Mokėjimų įstatymas numato, kad mokėtojo bankas turi grąžinti lėšas, jei mokėtojo banko sąskaitoje buvo įvykdytos mokėjimo operacijos, kurioms atlikti nei savo bankui, nei lėšų gavėjui ar mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjui mokėtojas nebuvo davęs sutikimo, ir tokios mokėjimo operacijos buvo atliktos ne dėl paties mokėtojo didelio neatsargumo, tyčios ar sukčiavimo, – paaiškino L.Chlebauskaitė. – Kiekviena situacija yra vertinama individualiai, atsižvelgiant į aplinkybių visumą. Jei vartotoja mano, kad bankas susiklosčiusioje situacijoje netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir dėl to vartotoja patyrė nuostolių, ji gali kreiptis į Lietuvos banką dėl neteisminio ginčo su banku nagrinėjimo."
Naujos taisyklės
Pasak Lietuvos banko, nuo šių metų pradžios sustiprinta vartotojų apsauga už prekes ir paslaugas atsiskaitant mokėjimo kortele internetu. Vartotojams reikės papildomai patvirtinti mokėjimą prisijungimo prie e.banko priemonėmis. Daliai mokėjimų tokia praktika taikoma jau ir dabar, tačiau dalis e.prekybininkų – daugiausia iš kitų ES šalių – nespėjo pasirengti laiku.
"Papildoma mokėjimo patvirtinimo perkant internetu priemonė sustiprins vartotojų apsaugą nuo sukčiavimo atvejų ir didins mokėjimų internetu saugumą. Tiesa, ne visi paslaugų teikėjai, ypač užsienyje, spėja pasirengti pokyčiams, tad gali kilti tam tikrų nesklandumų atsiskaitant", – pristatydamas apsaugos stiprinimą komentavo Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Sustiprintus mokėjimų patvirtinimo reikalavimus visuotinai taikys e.parduotuvės ir mokėjimo paslaugų teikėjai: bankai, kredito unijos, e.pinigų ir mokėjimo įstaigos. Labiausiai pokyčius vartotojai pajus apsipirkdami kitų ES šalių internetinėse parduotuvėse, kur populiaresni atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis.
Pernai sukčiai Lietuvos gyventojams padarė daugiau nei 4,5 mln. eurų žalos, o e.erdvėje buvo užfiksuota daugiau nei 1 300 sukčiavimo atvejų.
Lietuvoje e.parduotuvėse įprastai siūloma atsiskaityti naudojantis paslauga "Bank link" arba mokėjimo inicijavimo paslauga, kur jau kurį laiką reikalaujama saugesnio autentiškumo patvirtinimo, t.y.patvirtinti mokėjimą su prisijungimo prie e.banko priemonėmis (programėle Smart-ID, PIN kodų generatoriumi, mobiliuoju parašu ir kt.). Šiuos reikalavimus privaloma įgyvendinti iškart nuo Naujųjų metų, tačiau daliai e.parduotuvių nespėjus tinkamai pasirengti ir siekiant išvengti nepatogumų pirkėjams, atsiskaitantiesiems mokėjimo kortele internetu numatytas pereinamasis trijų mėnesių laikotarpis. Tad nuo šio sausio saugesnio autentiškumo patvirtinimo mokėjimo paslaugų teikėjas gali neprašyti e.parduotuvėse atsiskaitant iki 500, vasarį – iki 250, o nuo kovo – iki 100 eurų. Viršijus šias ribas, o nuo balandžio nepriklausomai nuo sumos, atsiskaitymas mokėjimo kortele internetu gali ir nepavykti, jeigu e.parduotuvė nebus pasirengusi prašyti atsiskaitymo su saugesniu autentiškumo patvirtinimu.
Svarbu nepamiršti budrumo
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pernai sukčiai Lietuvos gyventojams padarė daugiau nei 4,5 mln. eurų žalos, o e.erdvėje buvo užfiksuota daugiau nei 1 300 sukčiavimo atvejų. Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiantys bankai nuolat diegia išmaniąsias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų būdų, kaip apgauti šalies gyventojus.
"Koronaviruso pandemija ir sukčius paskatino aktyviau darbuotis e.erdvėje, nes didesnę laiko dalį gyventojai praleidžia dirbdami ar bendraudami internete. Populiarios programėlės, telefonai gali tapti ne tik bendravimo, bet ir sukčiavimo priemone, todėl raginame gyventojus būti sąmoningus bei nepasiduoti jokioms nepažįstamų asmenų manipuliacijoms", – toks paviešintas LBA prezidentės dr. E.Čipkutės komentaras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių8
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...
-
Registrų centras: e. aukcionuose šiemet parduota 74 proc. daugiau turto
Elektroniniuose aukcionuose ir varžytinėse pirmąjį šių metų ketvirtį parduoto turto vertė siekė 43,5 mln. eurų – 74 proc. daugiau nei 2023 metų pirmąjį ketvirtį (25 mln. eurų), skelbia Registrų centras. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: nežinia, ar dėl gynybos mokesčio susitarsime iki Seimo rinkimų3
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarim...