Vartojimo kreditų išduota mažiau: sumažėjo ir negrąžintos sumos

Vartojimo rinka mažėja

Vartojimo kredito davėjai 2020 m. baigė su trečdaliu mažiau galiojančių vartojimo kredito sutarčių, o vartojimo kreditų bendra portfelio suma sumažėjo truputį daugiau nei 11 proc. Sumažėjusiam vartojimo kreditų portfeliui įtakos turėjo dviejų vartojimo kredito davėjų veiklos pobūdžio pakeitimas, tačiau, net ir pašalinus šių dviejų rinkos dalyvių įtaką, išlieka mažėjimo tendencijos.

"Gyventojų skolinimosi įpročiai kito: esant netikrumo situacijai, tikėtina, kad vartotojai vengė prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų. Be to, per karantiną sumažėjo ir gyventojų poreikis skolintis, pavyzdžiui, šventėms ar atostogoms. Tačiau gyventojai šiek tiek daugiau skolinosi per tarpusavio skolinimosi platformas", – komentavo Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos vadovė Jekaterina Govina.

Vartojimo kreditų rinkos nuoseklų traukimąsi stebime jau kelerius metus, o praėjusiais metais prie to prisidėjo ir pandemija.

2020 m. pabaigoje per tarpusavio skolinimo platformas suteiktų paskolų portfelis buvo penktadaliu didesnis nei 2019 m. pabaigoje. Nors per šias platformas suteiktų naujų vartojimo kredito sutarčių sumažėjo 6 proc., tačiau suma šiek tiek išaugo (4 proc.). Per tarpusavio skolinimo platformas suteiktų vartojimo kreditų trukmė pailgėjo, o vidutinė metinė vartojimo kredito palūkanų norma sumažėjo.

Sunkumai laiku atsiskaityti

Anot J.Govinos, pernai dalis jau turinčiųjų paskolas susidūrė su tam tikrais sunkumais laiku gražinti kreditą. Tai matyti iš to, kad likusi grąžinti vartojimo kreditų suma, kai kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas vartotojui sumokėjus pratęsimo mokestį, išaugo kone dvigubai, palyginti su 2019 m.

Praėjusių metų pabaigoje iš beveik 316 tūkst. vartojimo kreditų daugiau nei 7 proc. buvo tokie, už kuriuos ilgiau kaip 90 dienų buvo vėluojama mokėti įmokas. Bendra susidariusių įsiskolinimų (įskaitant delspinigius, netesybas ir kitas pagal sutartis mokėtinas sumas) suma 2020 m. pabaigoje sudarė 29 mln. eurų. Beveik pusę visų suteiktų vartojimo kreditų sumos sudarė vadinamieji susietieji vartojimo kreditai (prekių ir paslaugų pirkimas išsimokėtinai). Jų suteikta daugiau kaip 115 tūkst. (už 189 mln. eurų) – 40 proc. mažiau nei 2019 m. Vidutinė vieno tokio kredito suma padidėjo 36 proc. ir sudarė 1 645 eurus, vidutinė metinė palūkanų norma siekė 4 proc., vidutinė bendros kredito kainos metinė norma – 9,5 proc., o vidutinė trukmė buvo beveik ketveri metai.

Maži pinigai – didelė rizika

Brangiausia, o kartu ir rizikingiausia vartojimo kredito rūšis ir toliau yra mažieji kreditai (iki 290 eurų).

Tiesa, jų 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo trečdaliu. Vidutinė vartojimo kreditų (ir mažesnių, ir didesnių už 290 eurų) suma sudarė 1 231 eurą (prieš metus – beveik 1 166 eurus), vidutinė bendros kredito kainos metinė norma šiek tiek sumažėjo ir sudarė 41,5 proc., o vidutinė palūkanų norma sumažėjo nuo 24,5 proc. iki 23,6 proc. Vidutinė kredito trukmė – treji metai.

2020 m. pabaigoje viešuosiuose vartojimo kredito davėjų ir tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašuose buvo 54 bendrovės (ne kredito įstaigos), turinčios teisę teikti ir administruoti vartojimo kreditus. Tik 40 iš jų aktyviai teikė naujus vartojimo kreditus. Vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos) sudaro maždaug pusę visos Lietuvos vartojimo kreditų rinkos.

Vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas daugiau kaip 60 dienų, bet ne daugiau kaip 90 dienų iš eilės, pernai gruodžio 31 d. buvo 958 (80 tūkst. eurų), o 2019 m. šią dieną jų būta 1 495 (160 tūkst. eurų). Vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas daugiau kaip 90 dienų, praėjusių metų pabaigoje užfiksuota 689 (0,34 mln. eurų), o užpraėjusiųjų gale buvo net 3 916 (1,36 mln. eurų).