- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Brangymetis Lietuvoje dar nesibaigė: brangs ir geriamasis vanduo, nes dėl didėjančių energetikos sąnaudų vandens tiekimo bendrovės patiria vis daugiau nuostolių. Prognozuojama, kad didžiausi vandens kainų šuoliai bus mažose savivaldybėse. Kada ir kiek brangs geriamasis vanduo? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentu Broniumi Miežutavičiumi.
– Kada turėtų įvykti brangimas?
– Kai Kainų komisija peržiūrės mūsų prašymus, o savivaldybių tarybos patvirtins. Vandens tiekėjai neturi jokios teisės nei piginti, nei branginti paslaugos. Viskas priklauso nuo to, kaip žaliavų kainos susidėlioja rinkoje. Tas įvykti jau seniai turėjo. Jeigu pernai kalbėjome apie minimalius pelnus mūsų sektoriuje, tai dabar apie pelnus mes jau nekalbame. Kalbame, kaip reikės išgyventi šį sunkmetį. Energetiniai resursai sudaro apie 30 proc. visų mūsų sąnaudų. Kai kurios mažosios įmonės gali pritrūkti lėšų.
– Kiek turėtų brangti tiekiamas vanduo?
– Tiek, kad mes galėtume egzistuoti. Tiek mūsų šalis, tiek Europa yra stresinėje situacijoje, vyksta karas ir tik tokiais atvejais paaiškėja mūsų sektoriaus svarba žmonėms. Kuo mes, vandens tiekėjai, geriau dirbame, kuo mes turime mažiau problemų, tuo apie mus kalba ir žino mažiau. Dabar išryškėja problemos, kurios būdavo visuomet, tačiau kai kainos būdavo normos ribose, tiesiog gyvendavome, dirbdavome ir viskas buvo tvarkoje.
– Kodėl mažesni miestai ir miesteliai mokės daugiau?
– Nes mažesnės apimtys, mažiau generuoja pinigų, mažesnės galimybės pasiskolinti apyvartinėms lėšoms. Kuo didesnė įmonė, tuo didesnę ekonominio laviravimo laisvę turi. Per parą mes patiekiame apie 360 tūkst. kubinių metrų vandens. Kad energetikams atsiskaitytume už šį kiekį, mums reikia beveik 200 tūkst. eurų per dieną. Iš čia ir pradeda plaukti visos mūsų bėdos. Įstatyme iki šiol buvo patvirtinta tvarka, jog mūsų kainodara gali būti peržiūrima tik kartą metuose. Dabar kainas reikėtų indeksuoti ir turėtume turėti tokį kainų nustatymo principą, kokiu principu kainos yra nustatomos energetikams.
– Ar bus svarstomos lubos, kiek galėtų kainuoti vienas kubas vandens didmiesčiuose?
– Lubos labai aiškios net ir dabar. Palyginus, kiek žmonės išleidžia pragyvenimui, tai vandeniui išleidžia nepilnus 2 proc. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad pas mus vanduo yra praktiškai pigiausias visoje Europoje. Vandens kokybė irgi yra labai gera. Vidutinė kaina Lietuvoje 2–2,5 euro už vieną kubinį metrą. Kiekvienos kompanijos ekonominė situacija yra skirtinga ir kiekvienai kompanijai kainą nustatys Kainų komisija.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kas nutiks, jeigu nepadidins kainų tiek, kiek norite?
– Reikės skolintis. Reikės eiti į bankus, ieškoti užstato, prašyti savivaldybės, Vyriausybės pagalbos. Jau dabar nemažai įmonių skolinasi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...