Pasaulyje iki šiol žinoma ne viena verslo gelbėjimo istorija. Vienos baigėsi sėkmingai ir valstybių investuoti pinigai vėliau atsipirko su kaupu, kitos, kaip paaiškėjo, nebuvo pats geriausias valdžios sprendimas. Kai kurios mokesčių mokėtojų pinigais išgelbėtos įmonės gyvuoja iki šiol, kitos vis tiek bankrutavo.

Spekuliantas sukėlė paniką

Gelbėti bankus – nenauja idėja. Pirmas toks planas JAV įvykdytas dar 1792 m. Istorija liudija, kad teisininkas Williamas Dueris, tuometis JAV iždo sekretoriaus asistentas, bandė supirkti vyriausybės obligacijas ir spekuliavo Niujorko banko akcijomis. Numušus jų kainą visuomenėje kilo panika.

Iždo sekretorius Aleksandras Hamiltonas patvirtino gelbėjimo planą ir nurodė skirti kelis šimtus tūkstančių JAV dolerių vertybinių popierių rinkai paremti, o bankus paragino nebereikalauti grąžinti paskolų. Jis taip pat pasiskolino pinigų iš bankų ir už juo nusipirko vyriausybės obligacijų. Kainos atsigavo ir nė vienas bankas nežlugo. Paniką sukėlęs W.Dueris bankrutavo ir iki mirties 1799 m. buvo įkalintas skolininkų kalėjime.
Tiesa, JAV valdžia ne visada skubėjo tiesti pagalbos ranką bankams. Jungtinių Valstijų prezidentas Andrew Jacksonas 1830 m. buvo plačiai kaltintas dėl antro JAV banko žlugimo, kai jam atsisakė patikėti iš mokesčių gautas pajamas.

Banko žlugimas buvo viena 1837 m. kilusios panikos priežasčių, tačiau tuometis prezidentas Martinas Van Burenas atsisakė į šį reikalą įtraukti vyriausybę. To meto krizė vėliau buvo lyginama net su Didžiąja depresija 1930 m., kai per kelerius metus bankrutavo daugybė įmonių, apie trečdalis darbingų žmonių JAV liko bedarbiai. Viena iš Didžiosios depresijos priežasčių laikoma spekuliacija akcijų biržoje.

Britų patirtis

Gelbėjimo planų šalininkai teigia, kad jei perspektyvios bendrovės patyrė laikinų sunkumų, jos turi būti išgelbėtos tam skiriant mokesčių mokėtojų pinigų. Lėšas dalijančios vyriausybės planuodavo vėliau įmones sugrąžinti į privataus verslo rankas, tačiau tokius planus ne visad pavykdavo įgyvendinti.

1971 m. buvo nacionalizuota britų automobilių gamintoja "Rolls-Royce". Gelbėjimo planas tąkart pasisekė, nors vyriausybė šios įmonės akcijų turėjo iki 1987-ųjų. "Rolls-Royce" dabar yra viena garsiausių įmonių pasaulyje, bet vis dar girdisi kalbų, kad ji pernelyg ilgai buvo valdžios rankose.

Dar viena britų automobilių gamintoja "British Leyland" buvo nacionalizuota 1975 m. Nors įmonė gamino plačiai žinomus automobilius "Jaguar", "Rover", "Land Rover", "Mini", jos istorija jau baigėsi. Automobilių gamybą perėmė kitos bendrovės, o kelis kartus pavadinimus keitusi įmonė bankrutavo. Specialistai užsimena, kad taip baigėsi ir visos britų automobilių pramonės klestėjimas.

"Tai vienas rimtesnių įrodymų, kad nacionalizuotos įmonės dirba ne taip efektyviai," – sakė britų profesorius Nareshas Panditas.

Paskolų krizės

Bene dažniausiai verslo gelbėjimo planus teko įgyvendinti Jungtinėms Valstijoms. 1980 ir 1990 m. bankai ir kitos paskolas teikiančios bendrovės patyrė sunkumų, kai neapdairiai išdalijo daug būsto paskolų. Panašiai, kaip ir per šią finansų krizę, žmonės nebegalėjo išmokėti paskolų, o verslas atsidūrė ties žlugimo riba. Sukčiavimas, beje, taip pat buvo nemenkas šių krizių veiksnys.

Vyriausybė įkūrė specialią instituciją, kuri perėmė blogąsias paskolas iš šimtų bendrovių, taip pat pastarųjų akcijas. Šis gelbėjimo planas šiandienos pinigais kainavo apie 300 mlrd. JAV dolerių. Valstybė, pardavusi bendrovių turtą, susigrąžino apie 80 proc. to, ką sumokėjo.

"Susigrąžinti 80 proc. to, kas buvo skirta įsigyti bankrutuojančių bendrovių turtui, galėtų būti vadinama sėkme", – įsitikinęs profesorius Leightonas Vaughanas Williamsas iš Notingamo verslo mokyklos.

Gaivino oro transportą

Po teroristų išpuolių 2001 m. rugsėjo 11 d. su sunkumais susidūrė JAV oro linijų pramonė. Vežėjams iškilo bėdų, kai buvo įvesta daug skrydžių draudimų, o žmonės tiesiog bijojo skristi lėktuvais. JAV vyriausybė suskubo įmonėms teikti kompensacijas. Kai skrydžiai buvo atnaujinti, oro linijų bendrovėms iškilo kita bėda, kuri dabar aktuali bankams, – jos negalėjo gauti kreditų.

Vyriausybė įsteigė Oro transporto stabilizavimo valdybą ir sunkumus patyrusiam verslui suteikė iki 10 mlrd. JAV dolerių paskolų. Mainais vyriausybė gavo oro bendrovių akcijų. Be to, buvo nacionalizuotos visos oro uostų saugumo tarnybos.
Tie ir dar keleri metai oro bendrovėms nebuvo lengvi, tačiau dauguma iš jų išgyveno.