- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė įvesti apribojimus valstybės valdomų įmonių skiriamai paramai. Pasiūlymą teikusio ūkio ministro teigimu, nauja tvarka užtikrins skaidrumą.
„Manau, kad priėmus šitą nutarimą bus daugiau skaidrumo, viešumo, manau, kad bus išvengta neigiamų praktikų, kurias mes matydavome praeityje“, - trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo Mindaugas Sinkevičius.
Valstybės valdomų įmonių parama nuo kitų metų negalės viršyti 3 proc. įmonės metinio grynojo pelno ir galėtų siekti iki 500 tūkst. eurų. Maksimali paramos suma vienam prašytojui negalės būti didesnė kaip 300 tūkst. eurų. Nuostolingai dirbančios bendrovės, turinčios rezervų paramai, per metus tam galės išleisti iki 30 tūkst. eurų.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Vyriausybės posėdyje siūlė netaikyti maksimalios 500 tūkst. eurų paramos sumos.
„Mano siūlymas būtų nedėti maksimalios sumos dėl to, kad tai lies tik kelias įmones. Jei dedame ribą, tai mes nevalingai suponuojame, kad iš dalies esame prieš paramą. (...) Siūlome nedėti sumos „lubų“, jau ir taip pakankamai nedidelis procentas yra numatytas“, - Vyriausybės posėdyje kalbėjo R.Masiulis.
Vis dėlto, tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek ūkio ministras į tokį pasiūlymą neatsižvelgė ir teigė, kad valstybės valdomų įmonių paramą reglamentuojantis nutarimas ateityje galės būti koreguojamas.
„Jeigu parama bus skirstoma laikantis aiškių ir pagrįstų kriterijų, šis klausimas ateityje gali būti vėl svarstomas. Kol kas tas saugiklis yra prasmingas. Visa kita, kas per dividendus grįš į biudžetą, tai valstybė iš biudžeto galės vienai ar kitai institucijai, kuriai reikalingos papildomos lėšos, tas lėšas ir skirti“, - kalbėjo S.Skvernelis.
„Suprantu, kad yra pavienės valstybės valdomos įmonės, kurios galėtų objektyviai skirti daugiau nei 500 tūkst. eurų. bet šiame etape mūsų manymas yra išlaikyti tas dvigubas „lubas“. Galvoju, kad joks nutarimas nėra Šventas raštas, jeigu bus reikalinga ir vertinga prie jo grįžti, tikrai bus grįžtama, bet kol kas į (Susisiekimo - BNS) ministerijos pasiūlymą yra neatsižvelgta“, - sakė ūkio ministras M.Sinkevičius.
Naujoji tvarka bus privaloma visoms bendrovėms, kurių bent 50 proc. akcijų priklauso valstybei. Savivaldybių įmonėms ji būtų rekomenduotina.
Maždaug trys dešimtys valstybės valdomų įmonių iki šių metų teikė įvairią paramą viešosioms įstaigoms, mokykloms, sporto klubams. Dosniausiai finansinę paramą dalijo „Lietuvos geležinkeliai“ - 2015 metais ji siekė per 1 mln. eurų, pernai – 850 tūkst. eurų. Plačiausiai piniginę ji atverdavo krepšiniui: „Lietuvos ryto“ klubui kasmet buvo skiriama 300-400 tūkst., Lietuvos krepšinio lygai – 50-200 tūkst. eurų, Moterų krepšinio lygai - 60 tūkst. eurų.
Pernai gruodį pasikeitus įmonės vadovybei, paramos skirstymas iš karto buvo sustabdytas, o šiemet atnaujintas pagal naujas taisykles.
Iš 48 valstybės įmonių 14 nurodė jokios paramos 2011-2016 metais neteikusios. Kitų skirta parama tesiekė 500 ar keletą tūkstančių eurų.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė anksčiau kritikavo įmonių paramos skyrimą ir tvirtino, jog lėšos turėtų keliauti tik į biudžetą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas52
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...