Finansų ministerija nutarė nebeslėpti, kokiomis sąlygomis valstybė šiemet pasiskolino iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų.

Vykdydama valstybės biudžete numatytą deficito finansavimo planą, penktadienį Finansų ministerija išplatino 16,5 mln. eurų nominalios vertės 12 mėnesių trukmės obligacijų emisiją.

Ją išpirko „DnB Nord“ bankas, emisijos sąlygose numatyta galimybė šias obligacijas platinti antrinėje rinkoje. Minėti vertybiniai popieriai bus įtraukti į NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą viešai prekybai.

Atsižvelgdama į visuomenės dėmesį sandoriams, Finansų ministerija susitarė su Lietuvoje veikiančiais bankais paviešinti apibendrintą informaciją apie sausį-vasarį vidaus rinkoje vykusias neviešas emisijas. Iš viso nuo sausio Finansų ministerija vidaus rinkoje išplatino penkias eurais nominuotas Vyriausybės vertybinių popierių emisijas, kurių bendra nominali vertė 166,23 mln. eurų. Dvejas obligacijų emisijas už 90 mln. eurų išpirko bankas „Hansabankas“, trejas už 76,23 mln. eurų  – „DnB Nord“ bankas. Emisijų trukmė – nuo 6 iki 12 mėnesių, vidutinis svertinis pelningumas – 7,3 proc.

Finansų ministerija kreipėsi į visus Lietuvoje veikiančius bankus, kviesdama teikti pasiūlymus dėl galimo finansavimo. Į šį kvietimą atsiliepė AB „Hansabankas“ ir „DnB Nord“ bankai, pasiūlę neviešus sandorius. Pasirinkus priimtiniausias sąlygas iš kelių pasiūlymų, buvo išplatintos obligacijų emisijos, kurios leido pritraukti vidaus investuotojus, laisvas lėšas laikančius eurais bei sumažinti skolinimosi kaštus. Finansų ministerija ir toliau yra atvira visų Lietuvoje ir užsienyje veikiančių bankų pasiūlymams.

„Skolinomės rinkos kaina, kuri atspindi padėtį vidaus ir užsienio finansų rinkose. Norėčiau akcentuoti, kad pasiskolintas lėšas valstybė vienu ar kitu būdu grąžina į šalies ekonomiką“, – sakė finansų ministras Algirdas Šemeta.

Siekdama užtikrinti, kad valstybės išlaidos ir skoliniai įsipareigojimai būtų finansuojami skolintomis lėšomis kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika, Finansų ministerija naudoja įvairias finansines priemones, tarp jų ir skolinimąsi neviešu būdu. Skolinamasi ir vidaus, ir užsienio rinkose – pastarojoje nuo šių metų pradžios pasiskolinta 50 mln. eurų. Dėl įsipareigojimų užsienio komerciniams bankams šio sandorio detalių Finansų ministerija atskleisti negali.