- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asociatyvi nuotr.
Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija, projektuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2020 m. sudarys 10,9 proc. BVP, 2021 m. – 4,0 proc. BVP. Numatoma, kad visų valdžios sektoriaus subsektorių biudžetai 2020 m. bus deficitiniai. Numatomas ekonomikos nuosmukis Lietuvoje įspėja apie būtinybę vykdyti ekonomikos augimą skatinančią fiskalinę politiką.
Tikėtina, kad iki COVID-19 sukelto ekonomikos nuosmukio buvusi pakankamai stabili valdžios sektoriaus skola, Fiskalinės institucijos vertinimu, 2020 m. pasieks 50 proc. BVP lygį ir artės prie 60 proc. BVP Mastrichto skolos kriterijaus.
„Reikšmingai išaugus valdžios sektoriaus skolai, būtina numatyti jos mažinimo ateityje kryptį. Norime pabrėžti, kad, esant išskirtinėms aplinkybėms, pareiga vykdyti skaidrų, apdairų ir į ilgalaikę perspektyvą orientuotą viešųjų finansų valdymą išlieka. Taigi ir šiuo metu valdžios sektoriaus išlaidas svarbu nukreipti į tas sritis, kurios šalies ekonominei raidai suteiks didžiausią naudą tiek ateinančiais mėnesiais, tiek ilguoju laikotarpiu“, – teigia Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė Agnė Kazlauskaitė.
Ataskaitoje taip pat atlikta Baltijos šalių ekonomikos skatinimo planų lyginamoji analizė, kurioje stebima, kad skolos didėjimo rodikliai, atsižvelgiant į BVP smukimą ir valdžios sektoriaus deficitus, yra panašūs: šalių skolos didėja daugiau nei 10 proc. p. BVP, valdžios sektoriaus deficitai siekia apie 10 proc. BVP. Ekonomikos skatinimo planai sudaro apie 5–7 proc. šalių BVP.
Fiskalinės institucijos parengtoje Lietuvos stabilumo 2020 m. programos vertinimo ataskaitoje pažymima, kad, nors 2019 m. Lietuvos ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi, fiskaliniuose rezervuose sukaupta lėšų suma buvo 8,6 proc. mažesnė, negu planuota, ir siekė 2,0 proc. BVP. Taip pat nebuvo laikytasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės ir ne visi valdžios sektoriui priskiriami biudžetai buvo vykdomi laikantis fiskalinės drausmės taisyklių. Valdžios sektoriaus skola 2019 m. pabaigoje sudarė 36,3 proc. BVP.
Lietuvos stabilumo 2020 m. programos vertinimas atliktas pagal vertinimo metu aktualų Finansų ministerijos pateiktą 2-ąjį ekonominės raidos scenarijų, pagal kurį daroma prielaida, kad bendrasis vidaus produktas 2020 m. susitrauks 7,3 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Europos taurė: Vilniaus „Wo...
-
Vilniaus „Žalgiris“ suren...
-
Metropolito Chrizostomo laidot...
-
Supjaustyta Kauno eglutė...
-
KAM sudaromas 2025 m. karo pri...
-
Algimanto Puipos filmo „Nakt...
-
Spaudos konferencija olimpie...
-
Nupuošiama Kauno kalėdinė e...
-
Skvernelis susitiko su Cichano...
-
Trys Karaliai atkeliavo į Kau...
-
APVA: elektros kaupikliams gauta apie 110 paraiškų, dauguma – netinkamos4Gyventojams – gaminantiems vartotojams – skubant kreiptis dėl paramos elektros kaupikliams įsigyti, dauguma iš daugiau nei 100 antradienį paskelbtam kvietimui pateiktų prašymų yra netinkami, skelbia trečiadienį pranešė ...
-
Turite 500 eurų banknotų? Jums naudinga tai žinotiKyla klausimas dėl 500 eurų banknoto likimo. Apie tai, ar jis bus išimtas iš apyvartos, kodėl gali nepavykti juo atsiskaityti ir ką daryti turintiems tokių banknotų, LNK žurnalistai kalbėjosi su Lietuvos banko grynųjų pinigų departamen...
-
Vyriausybė siūlo „atrišti“ rankas savivaldybėms: ar kelių būklė regionuose pagerės?Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal juose gyvenančių žmonių skaičių ir kelių jose ilgį. Be to, Ministrų kabinetas pr...
-
Ruginienė dėl pensijų fondų siūlys įvairius scenarijus4Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) pristatyti siūlymai dėl antrosios pensijų pakopos sistemos reformos yra svarstytini ir atitinka jos pačios išsakytus lūkesčius dėl darbdavių įsitraukimų į p...
-
Paluckas apie kuro kainas: situacija yra stebima3Šalyje nuo sausio padidėjus kuro akcizams ir pabrangus degalams, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pasibaigus pirmajam ketvirčiui bus analizuojamas didesnių akcizų poveikis kuro vartojimui tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse. ...
-
Ar galime likti išvis be elektros: Vyriausybė svarstė įvairius scenarijus6Regione fiksuojant galimas diversijas prieš strateginę infrastruktūrą, įskaitant energetikos, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Lietuvos vartotojai net ir kritiniais atvejais neliktų be elektros. ...
-
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija – apie šilumos kainas: kiek mokėsime už gruodį?1Sausį šalies gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už šilumą nedaug skirsis nuo sąskaitų atitinkamu laikotarpiu pernai, prognozuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). ...
-
„Litgrid“: nepaisant rekordinės vėjo elektrinių gamybos, elektros kaina gruodį augoNepaisant Suomijos ir Estijos elektros kabelio „Estlink2“ pažeidimo, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje gruodį ūgtelėjo 1 proc. iki 89,7 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Elektros tiekėjai grąžins pinigus vartotojams: atsakė, kas ir kaip atgaus įmokasValstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo nepriklausomus elektros tiekėjus vartotojams grąžinti daugiau nei 8,3 mln. eurų už imtus mokesčius, keičiant tiekėją ar nutraukiant sutartį. Kai kurie elektros tiekėjai sako jau grąžin...
-
Eurostato duomenys nedžiugina: Lietuvos įmonės gali tapti lengvu taikiniu finansiniams sukčiams?Eurostato duomenys rodo, kad nors pagal bazinį Skaitmeninio intensyvumo indeksą Lietuvos įmonės šiek tiek lenkia ES vidurkį, aukštą skaitmeninį intensyvumą turinčių įmonių dalis – mažiausia Baltijos šalyse. Ekspertų tei...
