Valstybės laukia neapmokėtos sąskaitos

Valdžios dalijami pažadai padidinti atlyginimus švietimo, kultūros ir kitiems darbuotojams gali likti neįgyvendinti. „Valstybės bankroto gal ir neišvysime, tačiau lengva nebus“, – įspėja ekspertai.

Viešojo sektoriaus eutanazija

Vakar vykusioje diskusijoje dešinieji politikai ir žymiausi šalies ekonomikos analitikai pripažino, kad didžiausios problemos, kurios kelia grėsmę tolesnei šalies ekonomikos raidai, yra infliacija, energijos kainų augimas, biudžeto pajamų ir išlaidų neefektyvus naudojimas ir paskirstymas, lėtėjantis ekonomikos augimas.

Konservatorių lyderis Andrius Kubilius kalbėjo skambiai: „Mūsų politinio gyvenimo bankrotą gali lydėti ir ekonomikos bankrotas“.

Viena rimčiausių grėsmių po rinkimų – dabartinės valdžios prisiimtų įsipareigojimų vykdymas. Tai, politiko teigimu, gali būti neįmanoma, kai nuo 2009-ųjų įsigalios Fiskalinės drausmės įstatymas ir biudžeto išlaidos turės augti labai ribotai (ne daugiau nei 5 proc., arba 1,5 mlrd. litų) nepriklausomai nuo pajamų. Įsigaliojus Fiskalinės drausmės įstatymui ir, kaip laukiama, prasčiau renkant pajamas į biudžetą, Vyriausybė ir Seimas neturės galimybių didinti atlyginimų medikams, mokytojams, policininkams ir pan., nors tokie planai dabar garsiai deklaruojami.

„Fiskalinės drausmės įstatymo galiojimas pastūmės valstybės sektorių į sudėtingą padėtį ir pareikalaus reikšmingų permainų, kita išeitis – pagreitinta eutanazija“, – dėstė A.Kubilius. Pasak jo, artėjantis ruduo ir pavasaris bus ypač sudėtingi šalyje tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu.

Socialinės įtampos proveržis

Kad socialinė įtampa šalyje tik didės, pritaria ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Visuomenės spaudimas komplikuos valdžios galimybes subalansuoti biudžetą.

„Valstybės sąskaitos atskiroms visuomenės grupėms yra didžiulės ir neapmokėtos, to padaryti vienu metu neįmanoma, todėl galime laukti socialinės įtampos augimo“, – įspėja jis.

„Man neteko matyti valstybės bankroto, tačiau valdžia gali pakliūti į labai sudėtingą situaciją. Valstybės finansai šiuo metu pradeda trūkinėti per siūles. Finansų ministerijos duomenimis, nuo metų pradžios į valstybės biudžetą įplaukė 4607,2 mln. Lt, t.y. 2,4 mln. Lt mažiau nei planuota. Tokioje situacijoje Lietuvai jau yra tekę būti, ankstesnes problemas daugiau ar mažiau sėkmingai išsprendėme“, – pridūrė SEB banko ekspertas.

Nepopuliarūs sprendimai

A.Kubilius sutinka su šalies ekonomistais, kad naujasis Seimas greičiausiai turės naikinti arba mažinti lengvatas. „Tai nereiškia, kad reikia per visus punktus praeiti kirviu, tačiau dabar daugelis taikomų lengvatų kelia abejonių, kodėl jos buvo priimtos ir kam jos naudingos“, – sakė konservatorius. Naikindami įvairias mokestines lengvatas konservatoriai skaičiuoja į biudžetą galintys sulaukti papildomų 2 mlrd. litų.

„Nepopuliarių sprendimų teks imtis partijoms, laimėjusioms Seimo rinkimus. Norėtųsi, kad jos pradėtų reformas ne keldamos mokesčių dydį, o atsisakydamos įvairiausių lengvatų, menkinančių šalies mokesčių sistemos efektyvumą ir administravimo kokybę“, – ekonomikos gelbėjimo receptus vardijo G.Nausėda.

Tendencijos – tik priedanga

Lietuvos banko eksperto Raimundo Kuodžio teigimu, valdžia turi svertų infliaciją sumažinti nebent trečdaliu, visa kita – ne nuo mūsų priklausančios priežastys. Pirmiausia turėtume imti tvarkyti energetikos sektoriaus paslaugų kainų reguliavimo, taip pat griežčiau kontroliuodami valstybės biudžeto paskirstymą ir pan.

Didžiausią įtaką infliacijos šuoliui Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, turėjo pasaulinių maisto ir energijos kainų augimas. Tiesa, jis pastebi, kad lito stiprėjimas JAV dolerio atžvilgiu, didele dalimi atsvėrė naftos ir dujų brangimą pasaulio rinkose.

Panaši situacija ir su maisto produktais. Eksperto manymu, kai kurie maisto produktų gamybos sektoriaus dalyviai augančiomis pasaulinėmis kainomis pasinaudojo kaip galimybe kainas kilstelėti daugiau, nei tai buvo būtina.

Verslas gręžiasi į Rytus

„Infliaciją nulėmė išoriniai veiksniai, pasauliniai įvykiai tapo pretekstu kelti kainas. Lietuva maža šalis, kur lengviau sudaryti monopolinius susitarimus. Tai lėmė, kad mūsų šalyje maisto kainų augimas buvo didesnis nei kitose Europos šalyse“, – dėstė pašnekovas.

G.Nausėda priduria, kad prie aukštų infliacijos tempų prisidėjo staiga išaugus paklausai atsiradęs pasiūlos stygius, įmonės pastaraisiais metais gyveno šiltnamio sąlygomis ir neturėjo konkuruoti vidaus rinkoje.

Tik labai lankstus verslas spėjo persiorientuoti į Rytų pusę, nes Vakaruose bei šalyse kaimynėse mūsų prekės pamažu tampa nebereikalingos.

Tik laiko klausimas, kada įmonių pajamos, o kartu ir pelnai ims mažėti. To rezultatas – menkesnės galimybės tiek privačiame, tiek valstybės sektoriuose didinti atlyginimus ir senkančios biudžeto įplaukos.