Verslininkus piktina, kad valstybė, sutikdama Lietuvoje skolintis rekordinėmis palūkanomis, sumažina verslo galimybes gauti paskolas.

Priversta skolintis

Biudžeto skyles kamšanti Vyriausybė karštligiškai ieško pinigų ir ryžtasi skolintis net už rekordines palūkanas. Jau sausio 5 d. Finansų ministerija planuoja surengti Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcioną ir siūlys įsigyti trijų mėnesių trukmės iždo vekselių emisiją.

Paskutinis 2008 m. VVP aukcionas Lietuvos banke vyko gruodžio 15 d. Tuomet taip pat buvo platinami trijų mėnesių trukmės iždo vekseliai. Iš viso jų išplatinta už 205 mln. litų, o vidutinė palūkanų norma siekė 9,517 proc. Tai aukščiausios tokios trukmės VVP palūkanos nuo 1999-ųjų gruodžio, kai 91 dienos trukmės vidutinė iždo vekselių palūkanų norma buvo 11,142 proc.

Pasak SEB banko Finansų rinkų departamento Kapitalo rinkos skyriaus vadovo Vytauto Ašakos, anksčiau Finansų ministerija su panašiomis palūkanomis nesutikdavo, dėl to šiemet neįvyko keli aukcionai. Tačiau šlubuojantis mokesčių surinkimas privertė valstybę skolintis nepaisant didelių palūkanų.

VVP įdomūs fondams

"Paprastai didžiausi tokių aukcionų dalyviai būna ne bankai, o draudimo bendrovės ir įvairūs fondai, kurių veiklos taisyklėse netgi nurodyta, kad tam tikra lėšų dalis turi būti investuota į VVP ar laikoma litais," – aiškino SEB banko Finansų rinkų departamento direktorius Evaldas Čepulis.

Jis nenorėjo pripažinti, kad bankams dabar parankiau skolinti valstybei nei verslo įmonėms: "Žinoma, bankai taip pat įsigyja VVP, tačiau pirminis bankų tikslas – teikti paskolas verslui ir gyventojams. Lyginti VVP pirkimą ir skolinimo sąlygų blogėjimą verslui nėra tapatu. Bankas suinteresuotas bet kokia paskola, kurios riziką galima įvertinti."

Pasak specialistų, draudimo bendroves ir fondus vėl aktyviau dalyvauti VVP aukcionuose paskatino didelės lito palūkanos.

Lietuvos bankų asociacijos statistika patvirtina, kad verslui suteiktų paskolų portfelis šalyje augo ir 2008-aisiais. Beveik visuose bankuose užfiksuotas paskolų verslui prieaugis net spalio ir lapkričio mėnesiais, kai labiausia kalbėta apie stringantį įmonių kreditavimą. Nuo metų pradžios iki lapkričio pabaigos verslui išduotų paskolų portfelis šalies komerciniuose bankuose padidėjo daugiau nei 15 proc. Žinoma, paskolų augimo tempas toli gražu nebėra toks kaip ankstesniais metais, tačiau tvirtinti, kad paskolos verslui nebeišduodamos, negalima.

Lietuvos banko duomenimis, valstybinėms ir privačioms įmonėms per 2008 m. spalį išduota 2,6 mlrd. litų naujų paskolų, nors rugsėjį buvo išdalyta 3,8 mlrd. litų naujų paskolų.

Trumpam ir brangiai

Finansų ekspertai mano, kad valstybė apsisprendė skolintis brangiai ir trumpam tikėdamasi, kad po kurio laiko palūkanos sumažės ir atsiras galimybių persiskolinti pigiau.

"Palūkanos, kaip ir ekonomika, juda ciklais. Kadangi palūkanos dabar didelės, skolintis ilgam būtų nenaudinga, nes ekonominei padėčiai pagerėjus palūkanos kris. Viena iš strategijų tokiu metu – skolintis trumpam tikintis, kad palūkanoms kritus bus galima persiskolinti pigiau", – kalbėjo E.Čepulis.

Pasak jo, Europos centrinio banko kontroliuojama euro palūkanų rinka šiek tiek stabilizuojasi: sumažinus bazines palūkanas sumažėjo ir tarpbankinės euro palūkanos, paskolos šiek tiek atpigo. Tačiau tokių pat gerų naujienų lito rinkoje nevertėtų laukti, bent jau ne per artimiausius 3 mėnesius. Manoma, kad lito palūkanos išliks didelės ir mažėti gali tik atsiradus ekonomikos atsigavimo ženklų.

Pasiskolino užsienyje

Tiesa, nerimaujantys dėl pinigų stygiaus vidaus rinkoje gali šiek tiek nurimti. Vyriausybei pagaliau pavyko užsienyje pasiskolinti daugiau nei milijardą litų smarkiai didėjančioms biudžeto skylėms kamšyti. Bandymas pasiskolinti tokią sumą vidaus rinkoje būtų beveik neįmanomas ir sukeltų dar didesnę įtampą. Anksčiau apie planus pasiskolinti užsienyje kalbėjo buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, šią informaciją patvirtino ir dabartinis Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius.

Pranešama, kad Vyriausybė 300 mln. eurų (1,036 mlrd. litų) pasiskolino iš nekomercinio Europos banko. "Tas milijardas litų bus skirtas skoloms finansuoti. Skolinimo galimybės atsiveria, kai Seimas tvirtina tokius ryžtingus finansų sistemos stabilumą garantuojančius įstatymus ir biudžetą. Skolintis reikia ir daugiau, nes reikia finansuoti šių metų nepadengtas išlaidas", – žurnalistams sakė A.Kubilius. Paskola Lietuvą pasieks dalimis. Manoma, kad šiuo metu biudžeto skola asignavimų valdytojams gali siekti 700–800 mln. litų.

Pasak Finansų ministerijos sekretoriaus Edmundo Žilevičiaus, Vyriausybė jau pradėjo derybas ir su Europos investicijų banku dėl 0,9–1 mlrd. litų paskolos investicijų projektams. Tačiau šie pinigai Lietuvą galėtų pasiekti tik šių metų pavasarį.

Skolinsis toliau

Vis dėlto A.Kubiliaus Vyriausybė neatsisako planų ir ateityje skolintis vidaus rinkoje. Artimiausią VVP aukcioną Finansų ministerija planuoja surengti sausio 5 d. Pirmą šių metų ketvirtį planuojama surengti 13 aukcionų, juose investuotojams bus siūlomos 34–189 dienų trukmės iždo vekselių emisijos.

2008 m. aukciono būdu VVP vidaus rinkoje išplatinta už 1,559 mlrd. litų – 72,7 proc. daugiau nei per 2007 m., kai jų buvo išplatinta už 902,6 mln. litų. Vidaus rinkoje Vyriausybė aktyviausiai skolinosi ketvirtą ketvirtį. Tuomet VVP išplatinta už 627 mln. litų. Pernai 94,6 proc. (1,474 mln. litų) išplatintų VVP sudarė iždo vekseliai, o 5,4 proc. (84,6 mln. litų) – Vyriausybės obligacijos.

Juridiniams asmenims suteiktos paskolos (mlrd. litų)

"Hansabankas" "Snoras" "Danske" bankas "DnB Nord" Medicinos bankas "Nordea" "Parex" SEB Šiaulių bankas "UniCredit Bank" Ūkio bankas

2008 m. sausio pabaigoje 6,65 1,46 2,01 4,71 0,28 3,41 0,61 12,51 1,02 0,62 1,74

2008 m. spalio pabaigoje 7,11 1,96 2,154 5,97 0,366 5,07 0,66 12,79 1,15 0,75 1,91

2008 m. lapkričio pabaigoje 7,18 1,94 2,152 6,08 0,363 5,09 0,65 13,05 1,16 0,76 1,93

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija