- Giedrius Gaidamavičius, Remigijus Bielinskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslo atstovai ragina kuo greičiau teikti paramą atsigavimo siekiančioms įmonėms, ypač nukentėjusioms nuo Kinijos sankcijų, tačiau kartu įžvelgia rizikos, kad bus sukurta konkurenciją iškreipianti finansavimo schema.
Taip jie komentuoja su Europos Komisija derinamą daugiau nei 300 mln. eurų lengvatinių paskolų paketą.
Pasak teigiamai tokią iniciatyvą vertinančio Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus, svarbiausia, kad priemonės įsigaliotų kuo greičiau, o vienintelis jų trūkumas – tai, jog investicijoms skirtos paskolos nenumatytos stambioms įmonėms.
„Vertiname labai pozityviai. Aišku, noras būtų, kad kuo greičiau pasileistų priemonės, tinkančios Kinijai, nes šiandien tai yra degantis reikalas. (...) Vienintelis minusas, kuris yra, kad investicinės paskolos nėra pritaikytos stambioms įmonėms“, – BNS sakė V. Janulevičius.
„Tikėtina, kad kažkiek galbūt sustos investicijos į Lietuvą, tai bent jau kad vietinis verslas vystytųsi, modernizuotųsi, skaitmenizuotųsi ir eitų link „Pramonė 4.0“ (ketvirtoji pramonės revoliucija – BNS)“, – pridūrė jis.
LPK prezidento teigimu, numatytos lėšos pradžioje būtų pakankamos – svarbiausia, kad jos būtų paskirstytos kuo greičiau.
Pasak jo, didžiausią smūgį šiuo metu patiria įmonės, iš anksto sumokėjusios už importuojamas iš Kinijos prekes, tačiau jų negauna.
„Dabar labai svarbus yra greitis, kad kiek įmanoma greičiau būtų galima paleisti jas (paskolas – BNS) į rinką. Iš tikrųjų, situacija labai grėsminga. Kinija apmokėtų prekių neatleidžia, kur yra didžiausias smūgis mums visiems“, – sakė V. Janulevičius.
Iš tikrųjų, situacija labai grėsminga. Kinija apmokėtų prekių neatleidžia, kur yra didžiausias smūgis mums visiems.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo teigimu, esama rizikos, kad itin pigias paskolas gaus nuo Kinijos veiksmų nenukentėjusios įmonės ir tai gali iškreipti konkurenciją.
„Turime išvengti tokio dalyko, kad kinų problema paremta motyvacija nebūtų sukurta finansavimo schema, kuri konkuruos su komerciniais kreditų tiekėjais ir šiuo aspektu pažeistų konkurenciją tarp įmonių“, – pabrėžė M. Dubnikovas.
„Jeigu su Kinijos problematika nesusijusios įmonės pradės gauti 0,1 proc. lengvatinius kreditus, tai bus blogai“, – pridūrė jis.
Jei EK pritars 200 mln. eurų paskolų priemonei, iš kurių po 100 mln. eurų skirta apyvartos lėšoms ir investiciniams projektams, įmonės, kurių veikla per karantiną buvo apribota ir kurios negali gauti finansavimo rinkoje, trejiems metams galėtų gauti lengvatines „Invegos“ paskolas apyvartai arba iki aštuonerių metų trukmės – investiciniams projektams. Jų palūkanos siektų 0,1-1,69 proc.
Lietuva taip pat derina su EK 130 mln. eurų paskolų paketą sunkumų dėl Kinijos veiksmų patiriančioms įmonėms. Lengvatinės iki dvejų metų trukmės iki 5 mln. eurų (grupės – iki 10 mln. eurų) paskolos būtų teikiamos apyvartinėms lėšoms.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, remdamasis Kinijos muitinės duomenimis, BNS teigė, kad 2021 metų gruodį iš Kinijos į Lietuvą buvo išsiųsta prekių už 192 mln. eurų – 37 proc. daugiau nei 2020-aisiais tuo pat metu (140 mln. eurų). Tuo metu eksportas iš Lietuvos į Kiniją gruodį siekė tik 3 mln. eurų – 11,5 karto mažiau (30 mln. eurų).
Statistikos departamento duomenimis, 2021 metų sausio–lapkričio mėnesiais Lietuvos eksportas į Kiniją (įskaitant ir reeksportą) siekė 203 mln. eurų, vien tik lietuviškos kilmės eksportas – beveik 168 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos Bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc. iki 355 mln. eurų
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio1
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...