Valdantieji 2024-ųjų biudžetą vadina realistiniu, opozicija– pernelyg optimistiniu

Opozicija įspėja, kad Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas nusiteikęs palikti „sudėtingą situaciją“, kurią reikės spręsti ir viešuosius finansus suvaldyti kitai Vyriausybei.

Tačiau abi pusės vieningai pasigenda didesnio kelių priežiūros finansavimo.

Valdantieji: pajamų augimas išlieka pakankamai didelis

Valdančiųjų koalicijos narių liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas sako, kad 2024-ųjų biudžetas yra realistiškas, atspindintis ir valstybės galimybes, ir Briuselio finansinius nurodymus.

„Kaip ir turėjo būti – vėl griežtinama finansinė drausmė Europos Sąjungoje ir tenka mažinti biudžeto deficitą iki 2,9 proc. Tas labai svarbu išsaugoti finansų tvarumą“, – BNS teigė parlamentaras.

Pasak jo, svarbiausi akcentai – karo reikalai, geopolitinės situacijos stabilizavimas, švietimo susitarimo vykdymas ir atlyginimų bei pensijų kėlimas, kuris turi viršyti infliaciją.

„Tai šitie rodikliai buvo planuoti ir užsibrėžti kaip svarbiausi ir jie pasiekiami šituo biudžetu“, – pabrėžė jis.

Tačiau E. Gentvilas pripažįsta, kad infrastruktūros plėtrai, kelių būklei gerinti pinigų nebeliko: „Tokia realybė, su kuria turi skaitytis ir politikai, ir visi Lietuvos gyventojai“: „Man svarbiausia, kad infliacijos mažėjimo fone pajamų augimas išlieka pakankamai didelis ir padengia infliacijos dydžius“.

Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas 2024-ųjų svarbiausią valstybės pajamų ir išlaidų planą vadina normaliu.

„Mokytojams atlyginimų didėjimas per kadenciją 66 proc., dėstytojams – 70 proc., reiškia, kad pagrindiniai švietimo susitarimo tikslai yra vykdomi“, – BNS sakė V. Mitalas.

Jo manymu, dar reikėtų papildomai lėšų numatyti vaikų užimtumo skatinimui ir skaitmeninio ugdymo priemonėms. 

„Koalicijos sutartyje turime įsipareigojimą, kad 85 proc. vaikų lankytų bent vieną būrelį, o lanko kol kas tik 65 proc. 17 mln. eurų, kurie skiriami neformalaus ugdymo krepšeliui, nedidėjo pastaruosius keletą metus. Manau, kad tai yra problema, jeigu mes norime turėti geresnį vaikų užimtumą ir mažiau žalingų įpročių mokyklose“, – aiškino V. Mitalas.

V. Mitalas sako, kad šiemet sumažintas skaitmeninio ugdymo priemonių finansavimas turi būti atstatytas bent į buvusį „kovidinį lygį“.   

Vis dėlto, V. Mitalo teigimu, biudžete pernelyg optimistiškai vertinamas infliacijos rodiklis.

„Biudžeto prielaidos infliacijos prasme gana optimistinės. Sakoma, kad didės infliacija 2,9 proc. (vidutinė metinė infliacija 2024 metais – BNS), bet mes matėme ir dar matome daug didesnius skaičius. Tikiuosi, kad Vyriausybės optimizmas ir bus realizuotas, nors turiu tam tikrą abejonę“, – BNS tvirtino V. Mitalas. 

Pasak jo, darbo užmokesčio pokytis apskaičiuotas „gana santūriai“ – 6,5 proc. augimas: „Matyt kad galime tikėtis ir didesnio pokyčio“.

Opozicija: biudžetas „labai optimistinis ir rinkiminis“

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Algirdas Butkevičius mano, kad biudžetas yra „labai optimistinis ir rinkiminis“.

„Realus BVP augimas yra planuojamas 1,7 proc. Tai gana optimistiška“, – BNS nurodė A. Butkevičius.

Pasak jo, biudžeto pajamų augimas, planuoja, sieks 9,4 proc., nors dabar kiekvieną mėnesį pridėtinės vertės mokesčio surinkimas mažėja 1–1,5 procentinio punkto.

A. Butkevičiaus teigimu, realus pajamų augimas kitais metais gali siekti 5 proc.: „Tai bus labai gerai“.

„Sodros“ pajamų planuojamas 8,2 proc. augimas, Privalomo sveikatos draudimo fondo – 13,5 proc., o savivaldybių – net 16,2 proc. Tai reiškia, kad tikisi, kad augs darbo užmokestis“, – kalbėjo A. Butkevičius. 

„Tas didinimas, jeigu įvertintume pagal prekių ir paslaugų kainų augimą, nėra realus tų visų didinimų augimas“, – pridūrė jis.

„Darbietis“ Vytautas Gapšys 2024 metų biudžetą vadina „be ateities perspektyvų, tiesiog buhalteriniu darbu“, jis esą sprendžia tik kai kurias šių dienų problemas, nes Vyriausybė nebeturi nei gebėjimų, nei fantazijos „spręsti ilgalaikius dalykus“.

„Ateičiai nežada nieko gero, problemas konservuoja. Vyriausybė nors ir investuoja į Lietuvos ateitį, bent jau taip garsiai skelbia, bet tos investicijos, vadinasi, nepasiekia tikslo iki galo. Kitais metais prognozuojamas nedidelis BVP augimas, bet tai nebeužtikrina situacijos, kad valstybės skola nebeaugtų. Ji pradeda didėti. Matome, kad iššūkiai ateičiai, juo labiau, kad  Vyriausybės posėdyje tai nepaminėta garsiai, bet visi žino, kad skolos aptarnavimas auga reikšmingai ir ateities vyriausybėms paliekama sudėtinga situacija, kaip reikės spręsti ir suvaldyti viešuosius finansus ateityje“, – BNS aiškino V. Gapšys.

Jo teigimu, aiškėja, kad dar yra institucijų, kurios nesugeba įsisavinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių (RRF) lėšų, prašoma perkelti jų panaudojimą į kitus metus.

V. Gapšys mano, kad tuos pinigus buvo galima nukreipti kelių priežiūrai – anot jo, tam trūksta 150 mln. eurų.

Parlamentaras pabrėžė, kad mokytojai ir toliau turės moralinę teisę rodyti algalapius ir sakyti, kad įsipareigojimai nėra įvykdyti galutinai: „Tos biudžeto eilutės nekeičia situacijos iki tokio lygio, kad būtų galima atšaukti mokytojų streikus“.

Vyriausybei 2024 metų biudžeto projekte numatė didesnį nei laukiama šiemet – 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad biudžetas yra „gana“ subalansuotas.