- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tradiciškai žinoma, kad klastočių gamintojai orientuojasi į prabangių daiktų rinką. Tačiau būtent vienas pelningiausių neteisėtų verslų pasaulyje, kuris nusileidžia tik prekybai narkotinėmis medžiagomis, yra vaistų klastojimas. Pastaraisiais metais vaistų klastočių mastai didėja jų pardavinėjimui iš turgaviečių keliantis ir į interneto erdvę. Apie susijusias grėsmes pasakoja Mykolas Jakutis, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ vyresnysis teisininkas, advokato padėjėjas.
Pasitaiko įvairiausių klastočių
Vaistų klastotės skirtingos šalyse gali būti vadinamos vis kitaip. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, klastotė – tai vaistas, pagamintas ne pirminio gamintojo, kopijuojant ar imituojant produktą, neturint tam leidimo ar teisės, siekiant sukčiauti, apgauti ir išleisti į rinką nukopijuotą ar suklastotą vaistą kaip originalą.
Gali būti klastojamos originalių vaistų pakuotės, klastotėse gali nebūti tų pačių veikliųjų medžiagų arba gali būti ir žalingų medžiagų. Pasitaiko ir kokybiškų, netgi tobulų originalių vaistų imitacijų, kuriose būna tos pačios veikliosios medžiagos, ekscipientų, tikslūs kiekiai ir identiška pakuotė. Tačiau tokių kokybiškų vaistų klastočių kaina dažnai beveik nenusileidžia originalių analogiškų vaistų kainai.
Ir ekonominė, ir sveikatos problema
Vartotojai vaistų klastotes perka dėl kelių priežasčių: jie yra nelegalūs, šalyje jų nėra, suvaržytas jų pirkimas, gydytojas atsisako išrašyti receptą, dėl kainos skirtumo. Vis dėlto akivaizdu, kad vaistų klastotės kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, nes jie gaminami nelegaliai, nesilaikant higienos ir saugos reikalavimų, jų kilmė nežinoma, sudėtis nepatikima. Nors kai kurių suklastotų vaistų kokybė tinkama, veikliųjų medžiagų kiekiai tikslūs, vis tiek toks vaistas neužtikrina kokybės.
Vaistų klastotės nėra vien tik ekonominė problema, tai tampa ir visuomenės sveikatos problema. Nors vaistų klastotėmis prekiaujantiems asmenims gali būti taikoma tiek civilinė, tiek administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė, prekyba vaistų klastotėmis – vienas iš pelningiausių neteisėtų verslų pasaulyje, kuris nusileidžia tik prekybai narkotinėmis medžiagomis.
Vaistų klastotės nėra vien tik ekonominė problema, tai tampa ir visuomenės sveikatos problema.
Generiniai vaistai nėra klastotės
Vaistai skirstomi į 3 rūšis: originalius patentinius, originalius nepatentinius ir generinius. Generiniai vaistai – tai originalių vaistų kopijos, kurias gamina daug įvairių gamintojų, todėl, atsižvelgus į konkurenciją, jų kainos būna daug mažesnės.
Originaliems vaistams nustatytą laikotarpį taikoma patentinė apsauga, kurios metu kiti gamintojai be originalaus gamintojo (patento savininko) leidimo negali gaminti patentuoto vaisto. Praėjus patentinės apsaugos laikotarpiui, vaistų gamintojai praranda išimtines teises gaminti šiuos vaistus.
Nors generiniai vaistai vadinami originalių vaistų kopijomis, klaidinga manyti, kad generiniai vaistai yra klastotės. Tačiau generiniai vaistai turi pereiti visas nustatytas registracijos procedūras, o jei to nepadaro, nėra registruojami ir į rinką patekti negali. Priešingai, negu mėgsta skelbti suklastotų vaistų pardavėjai, suklastoti vaistai nėra vaistų generinės kopijos, nes klastojami gali būti tiek patentiniai, tiek ir generiniai vaistai.
Vaistai internete – ir iš patikimų šaltinių
Siekiant apsaugoti vartotojus nuo vaistų klastočių, Europos Komisija (EK) nusprendė, kad beveik visi receptiniai vaistai Europos Sąjungos (ES) šalyse privalės turėti priemones, leidžiančias nustatyti jų tikrumą, ir įrodymus, kad išorinė vaistų pakuotė nebuvo pažeista. Visa tai yra numatyta EK papildytoje Falsifikuotų medikamentų direktyvoje, kuri turi būti įgyvendinta iki 2019 metų vasario.
Dėl Falsifikuotų vaistų direktyvos ES parduodamų vaistų sauga ir kokybė labai pagerės – falsifikuotiems vaistams bus sunkiau pasiekti pacientus, be to, ES piliečiai galės pirkti vaistus internetu iš patikrintų šaltinių. Direktyva taip pat bus užtikrinta, kad visos ES parduodamų vaistų sudedamosios dalys būtų kokybiškos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.1
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių10
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...
-
Registrų centras: e. aukcionuose šiemet parduota 74 proc. daugiau turto
Elektroniniuose aukcionuose ir varžytinėse pirmąjį šių metų ketvirtį parduoto turto vertė siekė 43,5 mln. eurų – 74 proc. daugiau nei 2023 metų pirmąjį ketvirtį (25 mln. eurų), skelbia Registrų centras. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: nežinia, ar dėl gynybos mokesčio susitarsime iki Seimo rinkimų3
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarim...