„Mes turime 6,3 tūkst. kilometrų per miškus einančių (elektros – BNS) linijų ir planai buvo viską sukabeliuoti 2054-aisiais metais. Tokie terminai netenkina, dėl to Vyriausybė priėmė sprendimus tris kartus paspartinti kabeliavimą ir tai reiškia, kad iki 2028-ųjų metų 2 tūkst. kilometrų būtų sukabeliuota“, – penktadienį žurnalistams sakė Žygimantas Vaičiūnas.
„2025 metais 365 kilometrai buvo sukabeliuoti, 2026 metais bus dvigubai daugiau sukabeliuota – 700 kilometrų“, – pridūrė jis.
Ministras pabrėžė, kad kabelių įrengimas vartotojams papildomai nekainuos – tam bus panaudotos Europos Sąjungos lėšos.
Anot jo, pernai 365 kilometrų ir 70 tūkst. klientų patikimą tiekimą užtikrinančių kabelių tiesimas kainavo apie 40 mln. eurų, iš kurių 16 mln. eurų – ESO lėšos.
„Tolimesniems metams yra suplanuota (nutiesti – BNS) maždaug po 500 kilometrų, bet yra dar erdvės. Manome, kad šių metų tikslas 700 kilometrų yra toks sveikas skaičius, kuris irgi nepadidina kainos pernelyg. Tai yra dar erdvės tuos kilometrus didinti, jeigu būtų papildomas finansavimas“, – aiškino energetikos ministras.
Jo teigimu, šiemet darbai kainuos pigiau nei anksčiau: „Kuomet yra mastelis didesnis, tai kiekvieno kilometro kaina paprastai yra ir pigesnė, todėl (...) pavyko nupirkti kabeliavimo darbus netgi pigiau negu jie buvo anksčiau.“
Bendra ketverių metų darbų vertė siekia 160 mln. eurų – dalis finansuojama iš ESO, likusi dalis – iš ES fondų ir Klimato kaitos programos lėšų.
Kabeliai – nauda gamtai ir vartotojams
„Tai yra labai svarbi investicija ne tik žmonėms, bet ir gamtai. Proskynos arba apsaugos zonos reikšmingai sumažėja. Jeigu prieš tai buvo 22 metrų apsaugos zona, tai po kabeliavimo ji lieka tik dviejų metrų. Tai yra nauda ir miškui“, – renginyje kalbėjo ministras.
ESO teigimu, tiesiant kabelius apsaugos zonos plotis sumažėja nuo 21,5 iki dviejų metrų. Skaičiuojama, kad 2 tūkst. kilometrų kabelių miško plėtrai grąžins apie 3,9 tūkst. hektarų.
Ž. Vaičiūnas akcentavo, kad kabeliai leidžia užtikrinti elektros tiekimą žmonėms audrų ar kitų stichinių nelaimų metu.
„Tokios audros, kaip 2024 metų liepos mėnesį, kuomet šimtai tūkstančių gyventojų (daugiau nei 150 tūkst. – BNS) neturėjo elektros energijos, nėra priimtinas dalykas ir būtent kabeliavimas yra vienas iš esminių instrumentų (tai suvaldyti – BNS)“, – teigė ministras.
Anot ministro, kabelių tiesimas po žeme didina elektros tiekimo saugumą – pažeidimų fiksuojama kelis kartus mažiau, jie taip pat mažina vizualinę taršą.
„Kabeliavimas yra geriausias sprendimas, todėl čia ir intensyviname pastangas. Lyginant tiekimo saugumo požiūriu, būtent kabeliavimas duos ne tą patį bet ir geresnį efektą nei kaimyninėse šalyse. Mums tiesiog reikia užtikrinti esamą to spartą“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
BNS rašė, kad Vyriausybė pernai pavasarį priėmė sprendimą 2025-2028 metais 2 tūkst. kilometrų 10 kilovoltų (kV) elektros oro linijų miškingose vietovėse pakeisti požeminiais kabeliais.
ESO teigimu, elektros kabelių tiesimas po žeme dabartinį oro linijų keitimo kabelinėmis tempą padidina tris kartus, o ekstremalių situacijų metu užtikrina stabilesnį elektros tiekimą.
Naujausi komentarai